facebook

rytas geras, sėdžiu facebook’e ir galvoju apie sekmadienio laiko realizavimą, kažkur galvos kamputyje, greičiausiai prie ausies kirba mintis apie dviratį. pasirodo mano senas kolega/bendradarbis/beveik kursiokas/sugėrovas o ir šiaip geras žmogus vardu jovaldas (jovis) vakar važiavo kauno maratono trasą, o šiandien pakalbintas neatsisakė dar kartą ja dviračiu pasivėžinti.  sutarėme laiką ir susitikimo vietą ir pirmyn. trasa paprasta – tiesioji, kalnas, nusileidimas nuo kalno, tiesiąja grįžti ir vėl nuo pradžių… 10 kartų. atstumas – 75 km, kas iš pirmos pažiūros nėra daug, bet čia nereikia apsigauti (bet gąsdintis taip pat nereikia).

kaip ir tikėjausi, visas kampas čia yra kalnas – kauniečiai gerai žino sukilėlių kalną, kuris nusileidžia iki neries, jonavos g., o vilniečiams kaip tokio kalno alternatyva – mėnulio kalnas, narbuto g. visas malonumas tame, kad reikia tilpti į 3 val., nes kitaip jūsų rezultatas nebus fiksuojamas. kelias geras, negali pykti, vietomis reikia kelio sujungimus apvažiuoti, šiuo metu dar didžiąsias duobes tvarko, matyt maratonui. vat vat – maratonas, tai čia ne 100 km ir daugiau mieste prasitrinti, pailsint prie perėjų, šviesoforų, pedalus minant greitai ir lėtai. reikia įvertinti, kad 3 val. be sustojimo reikia minti, reikai 10-imt kartų į aukštą ir statų kalną įlipti ir visa tai – prieš vėją! tiesiojoje maratono atkarpoje prie upės atvira erdvė, todėl čia ausis kedena nesilpnas vėjas, o nosies gleivinę pasiekia nuostabaus šūdo gaivumo neries kvapas, bet tai būna ne visose atkarpose. keletas dalykų, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį:

  1. vadelioti dviratį su šortais dar per šalta, nes vakarojant temperatūra atvėso, todėl buvo šaltoka;
  2. nepamirškite mankštos, per kuria truputėlį koją susimušiau, bet man ji – būtina. kai nedarydavau mankštos, tai kojas traukdavo, tai kojos kažkokios kitokios būdavo;
  3. su savimi reikia pasiimti kažko atsigerti – vandens ar kito energiją suteikiantį gėrimą;
  4. nors važiavau su šalmu, po kuriuo buvo skarelė, bet kaklą nugaroje perpūtė, o tai sako, kad vėjas tikrai yra ir matyt bus per varžybas;
  5. kai vėjo nebūna, lengvai pasiekiamas ir palaikomas 30 km/h tempas, bes kai būna vėjuota 25-28 km/h, o sukant paskutinius ratus net 23-25;
  6. rekomenduočiau pasitreniruoti minant į kalną, nes šis kalnas tikrai apgaulingas;
  7. prie varžybas tikrai reikia gerai pailsėti, o ne turėti tokius krūvius jų išvakarėse;
  8. tobulėti man dar yra kur, ypač – kalne;
  9. 1-3 kopimas į kalną sekėsi visai neblogai, dalį myniau atsistojęs (suprantu, kad reikia visą kalną atsistoju minti), 4-as buvo sunkus, kojos pasidarė guminės be įtempimo, 5-8 sekėsi visai neblogai, na o paskutiniai 2 buvo paskutinių jėgų atidavimas;
  10. dviračių pravažiavus keletą ratų normalizavosi kvėpavimas, visas viltys liko kojoms ir kantrybei;
  11. kantrybė ir ištvermė – oi koks reikalingas dalykas maratone, net sunku pagalvoti;
  12. trasą įveikėme – 3:11 (val:min), todėl rezultatas nėra tenkinantis, bet su sąlygomis jau susipažinome;
  13. sėdimoji nuo vidurio buvo apie save informavusi, bet po ~3 ratų ignoravimo aprimo;
  14. į pabaigą praėjau jausti nugarą, rankos šiek tiek nutirpo, kojų pirštai pasidarė mediniai – nelabai patogūs tie dviratininkų batai, kieti tokie – reikės su kitokiomis kojinėmis pabandyti;
  15. įveikus visus 10-imt ratų labiausiai jautėsi šlaunys virš kelėnų, labai jautėsi, laukiu rytdienos, kad įsitikinti KAIP jautėsi;
  16. paskutinius ratus man įveikti padėjo keiksmažodžiai ir dievai;
  17. vos nepamiršau – tai yra STIPRU!

tikrai džiaugiuosi šia kelione dviračiu ir galvoju apie tolimesnį bent kažkokį pasiruošimą maratonui, o lygiagrečiai mes su joviu kauno maratonui renkame komandą.

facebook’e šiandien ieškojau plikių grupės (tiems kuriems plaukai ant galvos neauga) ir kas keisčiausia – tokios lietuviškos grupės neradau, kas reiškia – neužpildyta niša naujai grupei sukurti ir dar vienam laiko valgymo būdui. kaip ir kiekvienas darbas, taip ir grupės administravimas užima laiko, nes nepalaikoma grupė tampa neįdomi ir nepritraukia naujų lankytojų, kurie gausa smagu tik dėl sportinio intereso ir savimeilės paglostymo. ne visada ir pasiseka grupę išlaikyti ir vystyti, kaip ir ne visos idėjos pasiteisina arba būna iki galo realizuojamos. pabandysiu šią grupę kažkiek vystyti, matomai dalis informacijos su asmeninėmis pastabomis atsiras ir bbzn.lt.

nors aš nesu labai jau senas, bet mano bendraamžių, plius-minus keli metai, plikių yra ne vienas ir ne 2, o kaip šukuosena tokis apsikirpimo būdas taip pat populiarėja ypač šiltaisiais metų laikais. konfliktas yra neišvengiamas tarp plikių ir tų, kuriems plaukai retai auga, o vietomis ir neauga – dažnai tokie progresuojantys plikiai būna savimi nepatenkinti ir ieško būdų, kaip susigrąžinti plaukų gausą ant savo galvų ir net nenorintys galvoti, kad šukuosena be plaukų taip pat gali būti labai graži ir madinga.

dar visai nesenai žodis internetas buvo tapatinamas su viena iš priklausomybių formų – didžiajai daugumai vaikų vaikų ir suaugusiųjų internetas yra neatsiejama gyvenimo forma, be kurios neįsivaizduojamas savaitgalis ar vakaras. tokia gyvenimo forma transformavosi į kur kas didesnį įtraukimą į save turinčius fenomenus – socialinius tinklus, kurią pakeitė bendravimas ir poreikis atsijungti nuo interneto, kurie net ir laikini trukdžiai gali sujaukti visa mūsų laisvalaikį, galbūt netgi sugriauti gyvenimus. viena atsitiktinė ar per klaidą parašyta žinutė, norimos perduoti naujienos uždelsimas – visa tai tik keletas pavyzdžių, kodėl mums reikia būtų prijungtiems prie socialinių tinklų, sekti jų srautų pokyčius ir nedelsiant į juos reaguoti. paauglių ir jaunimo tarpe socialiniai tinklai augina naują kultūrą, pamirštančią taisyklingai bendrauti gimtąja kalba tiek verbaliniu būdu, tiek ir rašytiniu – su paukščiukais ir nosinėmis. one ir facebook – naujieji amžiaus nugalėtojai, kuriems jau pasidavė milijonai vartotojų, kuriems neprilygsta nė viena partija, o esamos didžiausios pasaulio religijos su laiku bus pralenktos. namie, wc, prie tv, ruošdami pamokas, universitete, mokykloje, vairuodami, atostogose, darbe, kelionėje, … – visur mes esami prijungti per mobilųjį ar išmanųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ar netbook’ą, nes kitaip mūsų gyvenimas tampa nepilnaverčiu supančios visuomenės terpėje ir tai būtų galima įvardinti šių laikų narkotiku, priemone masėms valdyti ir mūsų gyvenimui vogti.