fail’ai

diena įprastai prasidėjo nuo ryto ir penkių žadintuvo nutildymų, o ir koja, kuria iš lovos išlipau, nesiskundžiau. ryte nesėkmė užvesti automobilį buvo beveik netikėta, bet tai tik rytas, nors ir drėgnas, bet be sniego. važiavimas visuomeniniu transportu neprailgo, o ir 20 min. pėdinimas pėstute iki darbo tik žadino mane iš šalto pavasario. būna, pasitaiko, kad tenka vėluoti – toks jau tas nenuspėjamas pavasaris. namie pamiršti reikiami raktai nuotaikos taip pat nepakėlė.

planuotai sugaišau laiko keisdamas dviračio kamerą, kurią jau buvau pasiruošęs iš anksto, bet priverstinai užtrukau rasdamas maitinimo elementą galiniam dviračio žibintui – gan retas egzempliorius, 910a lr1 ir 1.5v.

viskas paruošta kelionei, nuotaika gera, savijauta mieguista. važiavosi šiandien labai gerai, buvau savimi patenkintas, oras nebuvo labai šaltas, tempas geresnis nei per atidarymą, todėl susitikimo vietos pakeisti neįmanoma. nedavažiavau! kartojasi praeitų metų istorija ir labai tiksliai: per dvi dienas du kartus nuleistas galinis ratas ir dviratis parvestas nuo vingio parko. yra tik rusiški žodžiai mano savijautai išreikšti. lietuviškai: sušikta diena.

stebėtinai ilgai gyvavus linegrow, kas truko gal kokius 1-erius metus, atsirado panašaus pobūdžio, tik labiau išvystytas, sprendimas – adbox. nors šiuo reikalu užsiėmė textads, žymaus populiarėjimo progreso nesimato, o pačiam išbandžius šį internetinės reklamos savitarnos portalą, likau nusivylęs. žodžiu, sms dykai pasisekimo nesulaukė, o adbox’o parduotuvė labai skurdi, o daugumos svetainių tikslas ten būti yra nebent backlink’ai, nes kainos už reklamą jų svetainėje net dešimties lt savaitei nesiekia. svetainių nerimtumas lemia potencialaus reklamos užsakovo pasirinkimą, o reklamą į supermamas galima ir kitaip užsisakyti. praėjo mėnuo, o jokio susidomėjimo, aktyvumo nebuvo pastebėta. nepopuliarinant adbox’o ateities nesimato, nors keletas, gal netgi ir kelios dešimtys internetinių svetainių, tai sėkmingai vartoja.

sėkmė ar nesėkmė man, bet internetinė reklama, nors ir patirianti nuosmukį, toli gražu nėra brandi lietuvoje, o adbox’ui gali pasakyti tik – fail!

я сижу и хуею, хуею и сижу. neįkandamas man bitės marketinginis sprendimas su dvigubai linksmesnėmis šventėmis, žiūrėti šlykštu, o net klausydamas jaučiuosi debilėdamas. dvigubos kojinės primena ne ką kitą, kaip vyrišką daiktą, kojinę jam, nes už lango žiema, ne kaip kitaip – smagu, kai jie taip rūpinasi vyrišku pasididžiavimu.

jeigu tuose liūdnuose ir kvailuose suaugusiųjų veiduose, du kartus sakančius vaikiškus eilėraščius, riekia rasti humorą, tada pas mane nei balto, nei juodo a nei kitokios spalvos humoro nerasta. matyt ir per trumpos rankovės taip užmanytos, ir asilo žvilgsnis į dovanėles, lyg pirmą kartą mobilųjį telefoną matytų. įžvelgiu taikymą į tokias plačiąsias mases.

šiandien vakaras buvo skirtas savišvietai ir tikslas buvo nueiti į verslauk! ir toastmasters viešojo kalbėjimo seminarą 114-oje ism auditorijoje. laiko, kaip visada, trūkumas, bet pašto programoje kalendoriuje įvestas įvykis man neleido užsimiršti. taip, kartai reikia prasiblaškyti ir šį kartą beveik tik tai ir buvo.

prasidėjo viskas visuomeniniu transportu lyjant šiltam rudens lietui ir tuom, kad žinojau, jog seminaras vyks arklių g., ism patalpose, o kalendorius mane visada patikslina, bet šį kartą mobilusis telefonas buvo paliktas darbe, taip kad teko orientuotais pagal situaciją. ism’e prie įėjimo buvo keletas stendų apie šios dienos renginius, bet manojo nesimatė. ką gi, pasėdėsiu, pažiūrėsiu, kur čia minių masės traukia ir taip prie keletos žmogelių, kurie, matėsi, buvo panašaus į mano lygį grybautojai, prisijungiau. nedrąsus klausimas „ooooo, jūūūūssss………….. gal į seminarą?“ buvo teigiamas ir man to pakako. tik vėliau aš supratau, kad tokiu metu čia visi į seminarus, tik į skirtingus. 316 auditorija. sėdžiu, dairausi, aplink matau konkretų jaunimą ir dar vieną į mane amžiumi lyg panašų pilietį. px, sėdžiu ir dairaus. atsirado ir registracijos lapas, kurį mintyse pasiunčiau ten, kur jam ir vieta, t.y. toliau nuo manęs. kalba apie debatus. eeee, lyg turėjo būti viešasis kalbėjimas lyg ir, bet bet mobiliąjame telefone esančio kalendoriaus man nėra lengva atsiminti. debatai, viešasis kalbėjimas – viskas čia panašu, bet smegenis šis neatitikimas jau pradėjo kutenti.

sėdžiu, klausau, visai įdomu, man negirdėta, nešalta ir nelyja. sėdžiu ir dairausi į auditorijos laikrodį. po gero pusvalandžio prie mūsų dar būrys jaunųjų botanikų prisijungė. sėdi ir tie, ir anie ir visi klauso. po pertraukos atsirado komandinės užduotys – wtf? kažkas gavosi, kažkas ne, užsiėmimas baigtas. gerai, kad užteko proto dar ir į kitos savaitės namų užduotis nesiregistruoti. širdyje neramu, gryžęs sėdu prie kompiuterio tikslintis – veidasnukėje dalyvauti pasiryžusių žmonių skaičius 165 vienetai, kai mūsų gal tik 20 tebuvo. hmmmmm, „tiesioginė video transliacija iš renginio baigta“ – ši žinutė mane nokautavo. vakaras su šypsena veide vis dar tęsiasi – visą tai laiką sėdėjau kitame seminare. smagi komedija gavosi.

reziumė: verslauk! organizatoriams dešimtbalėje sistemoje rašau 1-ą už rodykles į renginį, o sau 5-etą už taiklumą. gerai prasiblaškiau ir pasikėliau nuotaiką. jeigu būtų valgyti ir vyno davę, tai vakaras būtų buvęs superinis!

per tv jau nuskambėjo dėl lino karaliaus ir aleksandr(-o) sacharuk(-o), kurio lytis kaip ir vardas bei pavardė yra sunkiai nusakomi (tai jis aleksandr sacharuk, tai aleksandras sacharukas, būna ir aleksandr sacharukas bei aleksandras sacharuk), konstitucinio teismo sprendimas – fail. kaip ten bebūtų, yra galimi 2 variantai: vykdyti konstitucinio teismo sprendimą ir atsistatydinti, nesvarbu, sutinka jie su ta nuomone, ar ne, bet pagarba valstybei turi būti; visiško nesutikimo atveju kreiptis kažkur aukščiau – nx, į dievą, velnią, europą, tiesiog garsiai rėkti ir t.t., variantų čia yra, bet kreipiantis į aukštesnę nei lietuvos šventąją dvasią, t.y. konstitucinį teismą, galima toliau likti seimo nariu. kiti atvejai, mano galvelės supratimu, turi būti tik atsistatydinimas. nors mums tai dar nėra įprasta, bet laikas būtų gerbti ne tik save, savo rinkėjus, bet ir visuomenę, kurioje gyvename ir tuo pačiu pagalvoti – kas iš mūsų klysta. jau senai mums reikėjo būti visuomeniškais, bet yra čia nėra aiškios tiesos krypties. konstitucinio teismo sprendimas man yra labai panašus į „šeimos“ sprendimą ir primena omnitel planą „šeima“ su savo privalumais išorėje ir trūkumais viduje. visa tai man smirda ir suteikia pagrindą užkulisinėms veikloms, o tai yra šlykštu.