laisvalaikis

jau gan senai naršyklę naudoju kaip priminimo įrankį, nes jos skirtukai puikiai šiai funkcijai tinka. blogosfera pilna įvairiausių akcijų ir dalinimosi, o su tokia dar nebuvau susidūręs. pasidalinsiu jau senai mano firefox naršyklėje kabančiais skirtukai ir paaiškinsiu, ką jie veikia ir kodėl. istoriškai susiklostė, kad kairėje pusėje seniausiai įsisenėję tikslai, o dešinėje – naujos užduotys. pradedu:

  1. configuring windows server 2008 active directory – labiausiai prikepęs reikalas, nes vis dar turiu slaptą mintį išsilaikyti šį microsoft egzaminą. bet šiltų dienų teikiami malonumai tam net užuominos nepalieka, todėl manau kad apie tai bus galima pagalvoti žiemą, ir, tikėtina, ne ateinančią;
  2. orų prognozė – kas dieną naudojamas lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapis, nes aktualus planuojant dienos sporto įvykius;
  3. buitinės technikos garantinis servisas – neveikianti indų plovyklė mane tiesiog žudo, tikiuose su šiuo reikalu neužtrukti. prie gero greitai priprantama ir įkyriai neatprantama;
  4. hp montuojami serveriai – man tai įdomu, todėl periodiškai užmetu akį, kas naujo, kokios kainos ir akcijos;
  5. pratimai kelio girnelės skausmui mažinti – kad nepamirščiau, labiau veikia kaip primygtinis raginimas pratimams atlikinėti;
  6. sena mintis dienoraščio temai – prie progos gal apie tai parašysiu, paskutiniu metu tai minčiai neina susikaupti;
  7. reikia važiuoti į jurbarką – reikia kai ką aplankyti;
  8. išsamesnė orų prognozė – patogiau naudotis, galima pasižiūrėti ilgesnę ateities orų prognozę. vartoju kas dieną;
  9. mtb 2012 metų kalendorius – parduoti savaitgaliai;
  10. socialinės lenktynės – stebėti, kaip žmonės kraustosi iš proto. savo rodiklius taip pat susivedu, stengiuosi nepasiduoti bandos jausmui.

lyg tyčia, gavosi 10-ukas. smalsu, ką kiti laiko atsidarę.

dirbame, gyvename, kvėpuojame ir sportuojame ir visa tai darome vedini sau iškeltų tikslų. tikslo siekimas mus verčia kartoti malonias ar nemalonias procedūras, gaišti savo brangų laiką jam įgyvendinti ir savo užimtumui pateisinti. deja, bet įsitraukdami į laisvo laiko žudikiškas programas, vėliau mūsų tikslus pakeičia mechaniniai veiksmai ir susiformavęs įprotis, o kadaise buvęs malonus tikslo siekimas tampa niūria kasdienybe su neapčiuopiamais rezultatais.

smagu stebėti savo savaitinių dviračiu numintų kilometrų kiekius ir nejučiomis džiugu, kad dauguma nuvažiuoja kur kas mažiau nei aš. visa tai būtų puikus rezultatas, jeigu mano tikslas būtų susukti kuo daugiau kilometrų, bet, deja, tikslas yra kitoks – įgauti gerą fizinę formą ir pasiruošti varžyboms. „rinkdamas“ kilometrus aš stiprinu širdį, mažinu pulsą – t.y. renku „bazę“, bet tai nėra treniruotės. matydamas savo nuvažiuotus kilometrus ir tempą aš suprantu, kokia didelė tinginystė ir saviapgaulė mane yra apėmusi – ne kilometrų kiekyje, o jų kokybėje slypi fizinio pasirengimo kokybė. štai pavyzdys: nemanau, kad daug vaikščiodamas aš tapsiu geru bėgiku, nors, žinoma, vaikščiojimas bėgimui nepakenks. tikslinga programa ir grafikas – štai kuo reikia vadovautis, o ne tuščiai zulinti plentą.

šaukštuku ežero neiškasi.

gilesnė pažintis naujosios akmenės link manęs šiandien nežavėjo, o rytinė motyvacija šiandien dar snaudė žiemos miegu. nuo tada, kai panevėžyje atidarė uždarą treką, šiauliai negrįžtamai prarado dviračių sostinės titulą, kuris ir taip buvo labiau pritemptas, nei pagrįstas.

mano šiandieninis važiavimų turnė patyrė fiasko, o tik įvažiavus į vilnių su liūdesiu stebėjau į važiavimo susitikimo vietą judančius dviratininkus. stebint aktyvumą internete, šiandien nevažiuojančių dviračiais nebuvo – plento, kalnų ir turistine technika ginkluoti entuziastai džiaugėsi šilta pavasario saule ir sausa kelio danga.

lenktynių sezonas atidarytas.

pasiduosiu ir sureaguosiu. nominaciją gavau iš mariukasm.lt, kuri trumpam mane atitraukė nuo prisnūdusio ir užsikirtusio gyvenimo. smagu kai tave skaito ir komentuoja ir kai tylus skaitytojas nejučiomis linkčioja galvą. džiugu, smagu, dėkingas mariui. apie save neminėsiu, nes visas mano internetinis dienoraštis yra apie mane, tad nesikartosiu.

mažai aš ką skaitau, bet paminėsiu tuos kelis dar likusius naršyklės nuorodose, su kuo juos ir sveikinu:

  • mariukasm.lt – paprastai ir su objektyvu ant dviračio. važiuodamas negaliu sau leisti per daug žvalgytis aplinkui ir stoti įamžinti, o tą šauniai atlieka šio dienoraščio autorius. aš kartais pabandau, bet mano bandymai nueina velniop, o kelionės virsta treniruotėmis. lietuvoje graži gamta ir ji visai šalia mūsų, ten kur mes gyvename. pavydžiu jo foto kelionių dviračiu.
  • supista bokalo magija – todėl, kad pats panašiu buvau. buvo geras laikas ir daug alkoholio, balkonais lipdavome į bendrabutį į gaisrininkų šlangomis leisdavomės nuo jų. savo atgėriau, liko kitų atgerti.
  • evaldas liutkus – fotografija mieste ir už jo. smagu pamatyti įamžinta tai, kam nerandu laiko.

žinau ir ko neskaitau.

vieno karto per mažai, o nuo dviejų skauda koją. savaitės suvestinėje laisvo laiko niekada ir nebuvo, o dabar vieną užsiėmimą keičia kita veikla. nauji veidai, geras trumpas laikas, reti rankų paspaudimai yra labiau malonūs, kai esi bent kažkiek vertinamas. man, kaip beveik vidutiniokui, tai iš tiesų lyg antpečių laipsnio suteikimas, po kuriais slepiasi ilgas ir sūrus prakaitas. ribotų galimybių spektras veikia lyg presas ir spaudžia žmogų į kampo nišą, nors tokį spaudimą galima įveikti.

retai randu laiko sau, o tas laikas dabar kitoks. gyvenimo tarpus pildo skystis, kur molis neturėjo galimybių prasiskverbti ir ištirpti. vanduo sūrus ir ne apie tokį reikia dabar galvoti. su manimi reikia daug kantrybės turėti ir parinkti reikiamą strategiją. gėlės nelaistomos vysta.