lietuva

na ir kas per orai atėjo į lietuvą – į dieną net kelis kartus palyja, po to vėl saulutė šviečia, o oro temperatūra laikosi stabiliai panaši tiek lyjant, tiek ir saulei šviečiant. 5min. galvoji, kad važiuosi dviračiu, po pusvalandžio nusiminęs žiūri, kaip balose taškosi automobiliai, o po geros valandos važiavimo danga vėl sausa, o debesėlių danguje anei kvapo. ar nebus čia rankas prie orų pridėjęs vienas iš garsiausių šių laikų lietuvos sinoptikų? lietuviška (tikiuos) patarlė sako: iš didelio rašto išeinama iš krašto – galbūt čia slypi tiesa?

grįžtant prie lietuviškų orų, ši žiema užsitęsė, o pavasario nebuvo, beveik iš karto atėjo vasara ir tai su pasispardymais – temperatūrų svyravimais nuo -5 iki +15 dienomis. vasara paskutinių dienų taip pat pavadinti nesinori – nors ir šilta, bet kas iš to, kad lyja – tikri adaptuoti mūsų klimato zonai tropikai. įvertinant šiuo metu mūsų krašte esančią bedarbystę, visus tuos sinoptikus su tokiais orais reikia atleisti velniop ir iš lietuvos deportuoti! o jeigu ir psd mokesčio nemoka, tai juo labiau. mūsuose įprasta – esi įžymus, turi naglą snukį ir tau įstatymai negalioja – negerai, negerai. į rimtesnę parduotuvę atėjus su šortais ir šliopansais į žmogų žiūri kaip į gyvulį, nesvarbu, kad jis tokiuose apdaruose gerai jaučiasi ir turi pinigų maišą, bet užtat tie, kurie ateina neva tai gražiai atrodantys, jiems skiriamas didelis dėmesys, nors tokie tipai dažniausiai nieko neperka, nes aikštelėje invalidų vietoje stovi 10-ies metų bmw su dujine įranga. lietuviški tropikai parduotuvėse, galvose ir lietuviškas požiūris į lankytojus. sakyčiau, netgi nuviliantis.

gerai, kad bent vakarai gražūs, be lietaus.

velykos buvo sutiktos namie, su namiškiais, šiauliuose, kaip visada. kaip visada turiu ten ir savo asmeninę patalynę, kuri emigravusi iš didžiosios britanijos (žr. prisegtą paveiksliuką). tie giminaičiai, kurie dabar gyvena airijoje, nemanau, kad grįš gyventi į lietuvą, turbūt kaip ir dauguma lietuvos emigrantų. aš viliuosi,kad klystu, bet emigrantai ir patys gerai supranta, o ir skaičiuoti pramokę – sugeba įvertinti pragyvenimo sąlygas ten ir čia. iš lietuvos nauda yra dviejuose dalykuose: kalba ir pigios cigaretės. nors geriau jau anglų kalba mokyklose būtų buvusi pagrindinė. nepamirštame giminaičių – manais į tabako gaminius siunčiame jiems tai, kas net mums namuose gyvenant ir mūsų kainomis matuojant atrodo pigu – drabužiai, avalynė, ir daug ko mums reikia kasdieniame pilnaverčiame gyvenime. daiktai emigruoja į lietuvą, o džiugina, kad ne visi jie kinietiški – lyg kokie okupantai po visą pasaulį.

procesas čia ypač lengvas – iš pradžių vienas emigruoja, po to kita pusė, jeigu antros lietuviškos tautybės pusės išvykus nesiseka surasta. nors aplinkui savo bendruomenės ne visada būna daug, bet vietinių, turkų, lenkų ir rusų kilmės atstovų būna apstu, t.y. užmokesčio dempinguotųjų. galbūt atrodys keista, bet manau, kad 2-jų skirtingų rasių arba tautų žmonių bendravime geriau nemokėti vienas kito kalbos ir gyventi nei vieno, nei kito gimtajame krašte, kad išvengti bereikalingų ginčių, kurie gali kilti gyvenant vieno iš poros gimtinėje:

  • lenkai, rusai – diskusijos ir ginčai kas yra okupantai ir tikrieji lietuvos gyventojai, protėviai;
  • kokia kalba kalbėti šeimoje, kokia kalba žiūrėti televizijos kanalus;
  • kokiais papročiais gyventi, kaip elgtis vienam arba kitam nuvykus pas kito tėvus;
  • religija – krikščionis, ateistas, pravoslavas ar dar kas nors;
  • asmeninės ambicijos – kiekvienas auklėtas pagal savo kultūrinius papročius;
  • diskriminacijos klausimai.

turbūt geriausia mišrioms poroms gyventi nė vieno iš jų gimtajame krašte – kuo toliau nuo visų giminių, pamokslų, mokymų ir patiems kurti savo ir savo šeimos ateitį.