miegas

savaitgalis buvo beveik tobulas, nes leidau sau pamiegoti. nors suprantu, kad miegas nėra gyvenimo tikslas ir kad kartais dažnai labai gaila pramiegoto laiko, vis tik reikia suprasti ir tai, kad mes privalome miegoti tam, kad vėliau galėtume gyvybingai ir linksmai leisti laiką.

nors žmonių poreikis miegui yra skirtingas, 7-8 val. yra ta miego trukmė, kurios daugumai reikia gerai savijautai užtikrinti. kiek pasidomėjęs miego trukme nustebau, kad per ilgas miego laikas turi neigiamų pasekmių – tokie žmonės turi daugiau socialinių ir psichologinių rūpesčių. optimali miego trukmė yra įtakojama žmogaus amžiaus, genetikos ir fiziologinių pokyčių, kuri dažnai ilgėja žiemą, kai aplink būna tamsu ir šalta, ir trumpėja šiltuoju sezonu, kai aplinką supa šviesa ir šiluma. tyrimų šia tema yra atlikta gyva galybė, bet šiukštu nepaminėti kai kurių jų išvadų, kad suprastume miego įtaką savo gyvenime. miego trūkumo pasekmės ir optimalios miego trukmės įtaka:

  • miego trukmę sutrumpinus 2-omis valandomis, 2 kartus padidėja rizika susirgti mirtina širdies ir kraujagyslių liga;
  • >2 kartus padidėja rizika numirti, jeigu miegama 2-omis valandomis ilgiau;
  • miego trukmė įtakoja kūno svorį ir gerina atmintį, todėl suaugusiam žmogui rekomenduojam miegoti 7-8 val.;
  • taip pat įrodyta, kad išsimiegojusiam žmogui labiau sekasi, nes jis tiesiog geriau jaučiasi;

mokslininkai ir tyrimai sau, o čia mano kokybiško saldaus miego patarimai be to, kas yra išdėstyta aukščiau:

  • gaivaus oro respublika – tik gerai išvėdintoje patalpoje bus galima patirti visą miegojimo malonumą;
  • tinkama temperatūra – geriau vėsiau, nei šilčiau. per šiltas klimatas kambaryje vers kūną prakaituoti ir muistytis, o tai trukdys ramų miegą;
  • antklodė, pagalvė ir čiužinys taip pat yra svarbūs – jie neturi būti iš kokybiškų medžiagų, kurios nedirgintų kūno, leistų jam natūraliai kvėpuoti. čiužinys turi būti patogus ir vientisas, o pagalvė geriau kietesnė ir ne per aukšta.
  • prieš miegą išgerti stiklinę vandens, kad naktį netroškintų ir kad inkstai nealktų;
  • ryte keltis iš karto po pirmojo žadintuvo, o ne po niolikto, kaip kad aš darau (reikia eiti anksčiau miegoti) – miegas bus kokybiškesnis;
  • higiena – tiek kūno, tiek ir patalynės. mažų mažiausiai patys jausitės komfortiškai;
  • ir pabaigai – prieš miegą neprikimškite skrandžio maistu, nes tada organizmas užsiims maisto dorojimo procesu, o ne kūno ir sielos regeneravimu.

jeigu visų ligų pirma priežastimi yra laikomi psichologiniai motyvai, tai antru numeriu galima įrašyti miego stygių. nors miegodami mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, geriau lygiai trečdalį jam ir skirti, nei daugiau, nei mažiau, nes per trumpas miegas yra greito nuovargio ir irzlumo priežastis, o per ilgas – ištaškyto laiko ir abiejais nukrypimais gadina mums sveikatą.

saldžių sapnų, mielieji.

ryte, kaip įprasta, arbatos, daug ir įvairios. vėliau lietaus lašų, šiltų ir vėjo numestų. pavakary skaidraus vandens, bet ne iš krano. išgėriau kolos su ledukais, gundžiausi alaus paimti, bet susilaikiau šį kartą. todėl išgėriau kito alaus, bealkoholinio, 5-ias skardines, o šaldytuve užtikau litrą pieno, kuris prieš miegą puikiai tiko, o božolė nekilo noras paragauti. trūksta tik raugintų agurkėlių,bet šiandien aš noriu miego. dienos skysčių norma su kaupu įvykdyta, kelias dienas galiu tik valgyti, todėl šiandien aš prisigėriau.

pasitaiko dienų, kad grįžus namo nesinori nieko, nes po darbo dienos, juo labiau į savaitės pabaigą, jautiesi išsunktas. dauguma mes esame mėgėjai pakalbėti, kaip kiti nedirba, kiauromis dienomis dėlioja popierius iš vienos krūvelės į kitą ir neva tai dirba vadovaujantį darbą. žmogus gabus dirbti ne vieną darbą vienu metu ir tinkamas to pavyzdys yra moterys, kurios važiuodamos automobiliu sugeba ne tik pasidažyti, bet ir paskaityti (trūksta tik gabumų, o gal pajėgumų, plaukus automobilyje nusidažyti). nesvarbu, koks darbo pobūdis bebūtų, mes sugebame atlikti kelis darbus ir su skirtingais atsakomybės lygiais, kurie jau patys iš savęs nėra paprasti apdoroti. grįžtant į pradžią, ne vienam žmogui norisi paprasčiausiai ištiesti kojas ir mintimis pailsėti, kaip katalizatorių pasitelkiant alaus butelį, o kartais net ir kelis. bet iš kitos pusės žiūrint, alaus padauginti nevalia, nes rytoj – vėl į darbą, todėl ir pagalvoji, ar verta kankinti tą vieną alaus butelį, o nors su 4-iais jau gaunasi girtuoklystė.

kai norisi alaus, o rytoj į darbą, belieka eiti miegoti, ką man viena gydytoja nuoširdžiai rekomendavo – taip ir padarysiu.prisimenant ankstyvų studijų laikas, aš sakydavau – miegas yra gyvenimo tikslas. labanaktis.

net pačiam keista, kad jau 2-a savaitė iš eilės darbe esu užsip1$ęs, kas patrumpino mano gyvenimo dienotvarkę: darbas, viršvalandžiai-dviratis (vienas kitą keičiantys ir papildantys), internetinio dienoraščio rašymas komos būsenoje ir saldžių sapnų. jeigu užklydusią mintį į kalendorių įsivedu, tai nepasimirš, kitu atveju vėjas laukuose ir koreliacija su skersvėju kišenėse.

velomaratono euforija palengva atslūgsta, nors įdomu paskaityti kitų atsiliepimus ir pavartyti nematytas foto, bet tam irgi reikia laiko, tikriausiai tik planuoto. alus – ai taip, girdėtas žodis, bet reikia iki parduotuvės eiti, o tam reikia laiko ir dar skanaus alaus tose krautuvėse nebūna. darbe dar spėju vandens užvirinti, bet kai reikia juo užpilti arbatą, jis jau būna atvėsęs ir pasaka vėl nuo pradžių. nemėgstu prakaito darbo metu, nes tada tampu sau lipnus ir terliotas. na ne su kostiumu gi prakaituoti, o kaklaraištį taip ir taikosi koks kompiuterio ar serverio ventiliatorius įtraukti – happy tree friends istorija. kol besibaigiant 2-3 val. po darbo pabaigos sakai sau nx-px ir bėgi namo dviračio užkūrinėti, po kurio jau tampi lyg maišas trenktu, kas, matyt, nėra blogiausia būsena rašliavai kurpti.

išvada: reikia per pietus grįžti grožio miego pamiegoti.

į lietuvą užsukus tropikų orams, vis dažniau tenka miegoti praviru langu tamsoje girdint krentančius į langą lašus. tokia savotiška muzika kartais įkyri, bet kai atsiguli ir girdi vien tik ją, mintys nuplaukia tolyn, į tamsą, šiltą, drėgną ir lietingą. būdamas dar vaiku mielai taškydavausi balose net negalvodamas ir nejausdamas, kad vanduo yra šaltas, nes mintys ir jausmai būdavo kitur, jie būdavo sukoncentruoti į mėgavimąsi gyvenimu, gyvenimo be rūpesčių ir vargų, gyvenimu linksmu ir neapdairiu. tada dar negalvojau, kad šios nuostabios akimirkos bus tik vieną kartą, o apie jas prisiminus visada apima graudulys. jis apima dėl to, kad suprantu, jog tos dienos niekad nebegrįš, jų nebus įmanoma kitą dieną pakartoti, o kai kurių personažų iš kapų jau nebeprikelti. lietus lyja kartu su prisiminimais ir jauti, kad tie prisiminimai ateityje dar aplankys – blėstantys, kaip mūsų jaunystė, praėjusi vaikystė ir žaidimas smėlio dėžėje su kiemo vaikais pilnomis burnomis smėlio. taip, laikas mums negailestingas ir man skaudu dėl to. dabar mes esame kiek senstelėję, kai kas ir pliktelėję, nors apie tai nesinori dabar galvoti, o ankščiau tam nebuvo pagrindo. mus supančių žmonių ratą mažėją, spaudžia mus į kampą kartu su ligomis, stumia į neanoniminių pensininkų gretas, kurios vis mažėja ir mažėja. mažėjant rato spinduliui neišvengiamai lemtis pasibels į kiekvieno iš mūsų duris ir paprašys mums paties svarbiausio – prisiminimų, vien kurie mus stumia judėti į ateitį, kad būtume tos nematomos akys, stebinčios savo atžalas besitaškančius šaltame rudens vandenyje, kas mums jau nėra suprantama…