vilnius

saulius mykolaitis – matrica

užgesint, kai ugnis apkabino žodžius,
okupavo naktis, išbučiavo medžius.
tik bijok netikėt, neklausyt naktimis,
užsikimšus mintis, savo mintis,
tai ką šaukia širdis.

juodą karštį plaukų su savim pasiimk,
baltą nemigo naktį tyla užgesink.
laikas – smėlis po kojom, tavo žodis – mirtis,
tolsta uostas giliai, uostas giliai,
paskandinus viltis

mano matrica tu
mano saulė akmuo
mano žodžiai lietus
mano meilė ruduo
mano Dievas žolėj
mano žiogas ore
stygos danguj, stygos danguj
mūza delne

užsimerk, paklausyk, kas daugiau pasakys –
šitaip plaka širdis, šitaip baigias naktis.
ta šalis už kalnų, jau seniai neturiu,
septyniolika jų, mano saulės dėmių.

pasakyt negali, baimė seka lyg šuo,
kruvinom dienomis nebegelbsti ruduo.
užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa,
kiekvienam kosmonautui, vienam kosmonautui sušukim „ura!“

mano matrica tu
mano saulė akmuo
mano žodžiai lietus
mano meilė ruduo
mano Dievas žolėj
mano žiogas ore
stygos danguj stygos danguj
mūza delne

visam maratonui, t.y. 42 km, aš nebuvau pasiruošęs, nes tam ir nesiruošiau. skirtingai nei dviračių sporte, bėgti ilgiau nei 1,5 val. man kol kas nedrąsu, o dviračiu per kartą esu mynęs virš 10 valandų, o varžybose – 4 val. linkstu tikėti, kad tai tik psichologinis barjeras, kurį man dar teks įveikti.

pirmą kartą dalyvavau bėgimo varžybose ir pradėjau nuo estafetės, vadinasi kiekvienam iš 4-ių „lietuvos pašto estafetės“ komandos nariui tenka bėgti šiek tiek virš 10 km, o tai tikrai nėra daug. danske banko vilniaus maratone 2012, komandos estafetėje aš startavau pirmas, todėl mano startas buvo su visa minia, o dalyvių tikrai buvo daug, virš 4000. gal tik vienas bakstelėjimas alkūne buvo, bet tokioje minioje žmonių tai sunkiai išvengiama. tie, kurie lenkia, apsižvalgo, ar lenkdami niekam neužkirs kelio. skirtingai nei dviračiuose, pirmieji ~3 starto kilometrai nebuvo greiti ir matyt tik apšilę pradėjo atsukinėti kojas. jeigu dabar rinkčiausi eiliškumą, dėl to ir nenorėčiau startuoti pirmas su visa mase. miniai pradėjus didinti tempą, ištisinė bėgikų masė pradėjo skilti grupelėmis, o su laiku ir mažėti jų koncentracija. bėgime aš naujokas, todėl viskas buvo įdomu ir smalsu. nors ir skamba nesportiškai, dėl objektyvių priežasčių labai nenorėjau jėgas rytiniame bėgime ištaškyti, todėl atitinkamai ir judėjau. pradėjus greitėti, labai nesinorėjo atsilikinėti, todėl susiradau taikinį – bėgiką, paskui kurį nemažą laiką bėgau ir kurio tempas nebuvo lėtas, bet greitėjantis. prabėgus apie pusę trasos, trasa pradėjo lipti į kalną, kuris iš pradžių nebuvo labai ženklus, o vėliau tapo statesnis. grupelės visai išskydo, o tempas pradėjo kristi. taikinio strategiją reikėjo vystyti toliau ir aš stengiausi prisitraukti iki artimiausios, per daug nenutolusios, bėgikų grupelės. taip pirmyn aš ir šokinėjau nuo vienos grupelės prie kitos. tiek bėgime, tiek ir dviračiuose, įkalnėse greitai pasimato kas ko yra vertas. bėgant į apačią man nelabai gavosi bėgti smarkiai greičiau nei tiesiąja. prieš finišą vienas-kitas kilometras tiesiosios buvo smagus, nes norėjosi kuo greičiau saikingai pasiekti finišą, o lenkti kitus visada yra smagu, tad kojos po truputį ir atsisukinėjo norom-nenorom atsisukinėjo, bet vidinis ribotuvas šį kartą buvo įjungtas. mano estafetės 10 km laikas buvo 49:55, o endomondo pasakė:

personal best 10 km of 47m:24s which is a 4m:25s improvement.

aš visada su pasišiaušusia oda žiūrėdavau į bėgikus trumpa apranga, kai man iki ausų apsirengus būdavo šalta. šį kartą ir aš tai išbandžiau ir bėgau su berankoviais marškinėliais, nors lauke buvo šiek tiek virš 10 laipsnių šilumos. gal kokią akimirką ir buvo vėsu, bet bėgant tikrai nesušalau, o ir vėjas nuogų rankų nešaldė. reikia įsigyti bėgimo šortus, kad būčiau pilnai suderintas šiai sporto šakai.

kas man patiko:

  • žmonių palaikymas, plojimas, nors jautėsi, kad dauguma jų – turistai;
  • muzika gatvėje – ji tiesiog užveda (bėgau tuščiomis ausimis), naujai įkvepia kojas;
  • vandens dušas – atsigaivinti sukant kažkelintą ratą labai neprošal;
  • 2 girdymo punktai trasoje – vienu ir aš pasinaudojau vandeniu atsigaivinti;
  • wc trasoje – patogu tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams;
  • dalyviai gavo po medalį, kuris išlietas – matosi, kad rimtai į tai pažiūrėta.

kaip ir daugumoje renginių, taip ir čia buvo pataupyta lauko tualetams: dar gerokai prieš startą berods prie 7-ių lauko tualetų buvo išsirikiavusios 2 žmonių eilės, kiekviena su daugiau nei 50 žmonių. dalyvio numeris, segamas prie drabužių, galėjo būti sintetinis, o ne popierinis – gerai, kad nelijo, o tai ištirpęs būtų.

dabar norėčiau subėgti bent pusmaratonį, 22 km.