dviratis

ką gi, ką gi, dviračio sezonas tęsiasi ir buvo tęsiamas vakar, ko pasekoje net šiandien nėra jėgų. jėgos po truputį gryžta, forma gerėja, nors tai šiais metais buvo tik 2-asis mano išvažiavimas, kurio metu buvo praminta 47.7 km ir buvo važiuota jau mano „pagrindine“ atkarpa, o ne „mažuoju“ ratu. primenu, kad nereikia pamiršti namie padaryti mankštos, nes man jos nepadarius, tai labai jaučiasi kojoms – tai traukia jas arba nudiegia. nusipirkau dviratininko akinius, tai akims problemų nebuvo jaučiama, nors vėjas, kaip ir praeitą kartą, buvo labai stiprus ir ypač yra jaučiamas leidžiantis nuo akropolio ozo g. link kuro aparatūros ant geležinio vilko g. viaduko – ten reikia vairą jau laikyti.

vakar matomai šiek tiek persistengiau, nes:

  • 2-ą kartą šiais metais tiek numinti truputėlį žvėriška, nors sėdimąją skauda mažiau nei buvo tikėtasi;
  • vietomis reikėjo dviratį keletą žingsnelių pasinešti, tai jau geriau buvo ant jo sėdėti ir pedalus minti, nes jėgų tiek ėjimui, tiek ir nešimui buvo mažiau nei nulis;
  • vingio parke vietoj įprastų 2-jų užvažiavimų į kalną, važiavau 3 kartus ir jautėsi, kad jėgų tam yra;
  • šį kartą į ukmergės kalną jau „įlipau“, tik teko tai daryti senuoju šeškinės vienpusiu keliuku, kur žiema automobilių vairuotojai yra linkę kamščius apvažinėti;
  • kiekvienas rimtesnis pagreitėjimas ar jėgų atidavimas minant stovint, momentaliai taip jaučiasi raumenims, kad kartais net toks jausmas būna, kad net „vabaliukai“ kojomis bėgioja, nors kvėpavimas jau beveik adaptavosi;

pradėjau laisvalaikį 18:00, tai automobilių gatvėse buvo tikrai daug ir nesvarbu, kad aš važiavau miesto pusės link – truputėlį dar baugoka važiuoti gatve tokiame sraute. grįžti vakare namo, kai jau tamsu, darosi vėsu, o per batų ventiliacines angas jaučiamas šaltis.

mindamas pedalus svarsčiau:

  • kam joti pagrindinę (didžiąją) priekinę žvaigždę, jeigu norimam greičiui palaikyti užtenka ir vidutines;
  • kuo dažniau minsi atsistojęs, tuo labiau dėvisi grandinė, žvaigždutė ir guoliai, bet kai kuriems dviratininkams tai yra neišvengiama;
  • kaip minimum grandinę būtina pasitepti, bet ne per daug, nes tada tepalai taškysis ir ant dviratininko, kaip maximum – guolius ir mazgus po kiekvienos žiemos;
  • padangas reikia prisipūsti iki reikiamos ribos, nes per mažai pripūstos padangos – sunkiau minti, nors ir minkščiau.

ir nereikia prieš dviratį per daug prisikimšti pilvo maistu!

foto iš asmeninio archyvo

ką gi, ką gi, nors rytas buvo ir apsiniaukęs ir smarkiai vėjuotas, bes aš nepabūgau ir atidariau dviračio sezoną! dviratuką teko apžiūrėti, pasitvarkyti:

  • pirmas darbas – nuvalyti dulkes ir purvą, tam panaudojau stiklų valiklį ir skudurėlį iš senų marškinėlių;
  • toliau susireguliavau stabdžius, teko įtempti tiek priekinį, tiek ir galinį stabdžių troselius, nes mano dviratukas dar ne su diskiniais stabdžiais, bet tai nereiškia, kad jis yra blogas ar prastas – gal tik šiek tiek mažiau madingas;
  • prisipūsti padangas, kurios dar buvo nemažai oro, bet nepakankamai.

apranga – buvo mintis važiuoti su šortais, bet gerai, kad užsidėjau ilgas kelnes – tikrai pravertė, nes vėjas ryte buvo pakankamai stiprus, ko pasekoje iš akių net ašaros bėgo ir šiek tiek galvą gal perpūtė. tikiuos, kad nesusirgsiu. mano uvex akiniai mane pavedė, nes gumine plokštelė, kuri užsideda ant viso ištisinio stiklo, kad nosiai būtų minkšta, susidėvėjo nuo naudojimo, nors nauji modeliai jau kitaip padaryti, todėl laukiu, kol jie pasirodys lietuvoje, nes kelias apskambinus kelias dviračių parduotuves vilniuje atsakymas buvo tas pats – gausime po 2-jų savaičių. keistas lietuvių požiūris į verslo darymą. visa kita buvo kaip priklauso – atšvaitai, priekinis ir galinis mirksiukai, šalmas, pirštinės, ausinės su startiniu alinos orlovos albumu. viskas kaip įprasta ir kaip visada. šiandien savo normalaus ratos nevažiavau (apie jį kitą kartą), važiavau senesnę ir trumpesnę savo dviračio mynimo distanciją. buvau gedimino prospekte, vingio parke, kuris buvo pilnas žmonių – riedutininkų, dviratininkų, bėgikų, žmonių su vaikais ir šiaip bevaikštančių žmonių ir būrelių, nes oras tikrai geras, o vėjas vingio parke beveik nesijaučia. gedimino pr. buvau užkluptas lietaus, todėl teko ~30 minučių po stogu pralaukti, jautėsi, kaip krito temperatūra. bet greitai vėl saulutė išlindo ir po keliolikos minučių gatvės vėl buvo sausos.

dar keli pastebėjimai:

  • gedimino prospekte nors naujos kelio trinkelės ir nesenai sudėtos, su dviračiu jaučiasi, kaip jos padilusios, aplūžinėję jų kampai;
  • tikėjausi, kad gatvėse bus daug smėlio po žiemos, bet jo beveik nebuvo, kas labai gerai, tiek dviračio vairuotojui, tiek ir dviračio eksploatacijai;
  • važiuojant nauju viaduku per geležinio vilko g., kelkraštis pilnas smėlio ir visiškai nenuvalytas;
  • kylant į ukmergės kalną gavau pompą, atsistojęs minti į kalną neužlipau, kas sako, kad forma per žiemą prarasta ir reikia laiko jai susigrąžinti;
  • pravažiavau beveik 32 km, o kaip pirmam kartui tai nemažas atstumas, ko pasekoje sėdimąją jau skauda.

nieko nelieka, kaip tik rytoj pakartoti.