mtb

kai neįmanoma tampa įmanoma, hibridinis baltas scott dviratis virsta pusėtino pravažumo kalnų mtb dviračiu pilaitės šernų ganymo miške. kad ir koks kalnų dviratis bebūtų, jis vis tiek bus kalnų, o ne plento. balta скотина, nors ir ne slikais apauta, ženkliai atsilieka smėliuotose vietovėse, bet visi kuo puikiausiai žino.

ekspromtu suregztas pasivėžinimas šernų ganymo pilaitės miškuose buvo įdomus, smagus ir netrumpas. kolegos dviratininkai šiandien mane supažindino su kalnuotu pilaitės miškų reljefu. nemonotoniškas važiavimo ratais-kvadratais stilius, nesikartojantys vaizdai, ilgos įkalnės ir pažliugę nusileidimai, kartkartėmis pasitaikantys upeliukai, kuriuos vienas malonumas kirsti dviračiu – visa tai 4,5 val. buvo mano akiratyje. visa kaip važiuodami galiausiai atsidūrėme prie naujosios rėvos piliakalnio. iš antro karto vargiai bau rasčiau kelią iki jo, nors pagal nerį galima orientuotis – nuo piliakalnio atsiveria gražus vaizdas į upės vagą, o jo apačioje dviratininkų gertuves galima papildyti šaltinio vandeniu.

grįžimas atgalios buvo paprastesnis – mažiau miško ir kalnų, daugiau žvyrkelio ir ramaus pedalavimo. smagu, kai važiuojant sava technika viskas veikia – nors šiandien įveikiau 65,9 km, vidutinio greičio skaitinė išraiška apgailėtina – 14,3 km/val. laikas išaugti iš skaičių turistiniuose žygiuose.

4-ių dviračių teorija tęsiasi, tad šiandien buvo ta diena, kai daugmaž išbandžiau man iki šiolei nebandyto kalnų dviračio (angl. mtb – mountain bike) funkcionalumą. mano testavimo objektas – fuji tahoe kalnų dviratis, o kalnų dviratis be klipsinių batų (angl. clipless pedals) yra nepilnavertis. kol nuo savo hibridinio scott’o nusukau kiaušinių plakėjus, teko sugaišti kur kas daugiau laiko. kinietiškas šešiakampis, 6 mm, pasidavė, tad teko važiuoti įsigyti vokiškos produkcijos  „wera“, kuriai net minčių nebuvo prasisukti – trekšt ir pedalas sukasi.

atsukant pedalus yra ypač svarbu žinoti, į kurią pusę reikia sukti raktą. dešinysis (prie žvaigždės) yra normaliu sriegiu, o kitas – atvirkštiniu. taisyklė atsukti pedalus yra paprasta – raktą reikia sukti priešinga mynimui kryptimi, o tai žinant ir turint reikiamus raktus, pedalų atsukimas nebus problema.

karšti mano pastebėjimai tik ką grįžus iš pasivėžinimo:

  1. full’as – pirma ir ilgai galvoje užstrigusi mintis, nes važiuojant kalnų dviračiu be galinio amortizatoriaus, man pasirodė, kad per daug krato net ir važiuojant nepiktais miško keliukais;
  2. mtb kalnų dviratis sugeba taip įtraukti vairuotoją, kad net nėra laiko kada atsigerti, o gerti yra būtina, kad organizme atstatytume skysčių pusiausvyrą, o mūsų inkstai nebadautų;
  3. diskiniai stabdžiai yra labai efektyvūs, todėl be jų būtų tikras vargas;
  4. nors važiavimas stovint minant pedalus šiandien man nebuvo labai dažnas, bet jo buvo pakankamai, kad suprasčiau, jog priekinės šakės lockout’as ant vairo yra būtinas;
  5. darbas su bėgiais yra įtemptas ir nuolatinis, todėl bėgių permetimo tikslumas yra ypač svarbus, nes nuo jo kenčia ne tik laikas, bet ir važiavimo kokybė;
  6. prieš įkalnes yra svarbu įvertinti savo jėgas ir tinkamą pavarą, nes vėliau minant į kalną ir sparčiai krintant greičiui permesti abi žvaigždes ilga užtrunka, o tai gali kainuoti virtimą ant šono;
  7. nespėjus ar neapdairiai nepatogus aukštesnio (sunkesnio) bėgio, jo įmetimas dažnai nebūna švelnus, nes švelnumui nėra laiko, o techniką reikia tausoti;
  8. įgūdžiai vs technika – yra reikalinga tiek viena, tiek ir kita. daug kas sužinoma ir yra išbandoma savo paties kailiu, o dalis išmokstama važinėjant su labiau įgudusiais kalnų dviratininkais. štai kad ir nusileisti nuo stataus šlaito galima ne vienu būdu, bet šiandien atradau nusileidimą slystant šonu užblokavus galinį ratą;
  9. šiai sporto šakai reikia daug ištvermės ir fizinio pasirengimo, nes besikeičiantys kalnai ir pakalnės reikalauja daug pastangų. šiandien beveik užsilekavau;
  10. ir paskutinis, visa vainikuojantis jausmas – noriu!

kalbant apie kelionę, tai šiandien blūdinau po verkių parko ir žaliųjų ežerų apylinkes. prie žaliųjų ežerų užklydau miško takelį, kurio ir pasileidau važiuoti. buvo ir įkalnių, buvo ir nuokalnių, bet takelio galo-krašto ilgai nesimatė, kol neišlindau prie sodų, kur vėliau buvo parašyta pagubė. važiavimas kalnų dviračiu mane žavi ir tuo, kad visą laiką būni gamtoje.

šiandien fuji tahoe dviratis matė nemažai, o manęs viskas dar laukia prieš akis. keletas mano kelionės akimirkų.

pievomis ir miškais privažiavau upeliuką ir tiltelį per jį.

pertrauka prie žaliųjų ežerų.

matyta žuvytė.

nuokalnė miške.

dviračio tempimas į kalną.

visiškai trumpas, geresniam dviratastų žargono supratimui.

  • mtb (angl. mountain bike) – kalnų dviratis, t.y. dviratis storais ratais, ne tais mažiukais, vidutiniais ir didesniais. padangos storos, smarkiai karbuotos. mūsų tautiniuose kraštuose tokiais dviračiais važinėja vaikai, pamaivos/dabitos, nieko neraukiantys apie dviračius ir sportininkai. grožio etalono puoselėtojų skiriamasis bruožas – adidas/abibas sportiniai bateliai ir baltos kojinės su trimis juostelėmis. tokie tipažai važinėja lėtai, kad juos pastebėtų, dažniausiai susuktais rimtais snukiais, akiniais nuo saulės ir smarkiai ant pečių užmauta kepurėle nuo saulės. nieko neraukiantys – paprasčiausi mėgėjai, vietoj normalaus miesto dviračio įsigiję kalnų, nors kalnais jiems nė nekvepia vėžintis. sportininkų būna visokių, bet dažniausiai sutinkami prakutę mėgėjai, investavę į specialius klipsinius pedalus ir jiems skirtą avalynę važiavimo malonumui pajusti.
  • klipsiniai pedalai (angl. clipless pedals) – tai pedalai, kurie su jiems pritaikyta avalyne lyg susikabina, batas juose užsifiksuoja. prikabintų prie pedalų privalumas yra tas, kad kojos nesiblaško į šonus, galima pilnavertiškai pedaluoti atsistojus ir galima pedalus minti ne tik žemyn, bet ir kita koja traukti į viršų, kas perduoda daugiau jėgos varančiąjam mechanizmui. aš naudoju crank brothers gamintojo egg beater (liet. kiaušinių plakėjai) pedalus, nes jie lengvi, nereikia reguliuoti ir nerenka purvo. jų minusas gal tik toks, kad reikia įprasti koją/batą įstatyti ir gal kiek sunkiau koja iš pedalo išsikabina.
  • hard’as – kilęs nuo žodžio hardtail, tai jau minėta kalnų dviračio modifikacija, kai nėra galinio amortizatoriaus. visas dviračio rėmas yra vientisas, t.y. kietas, nesilankstantis.
  • full’as (angl. full suspension) – kita mtb dviračių modifikacija, kai rėmas jau nebėra standus, nes viduryje, prie sėdynės, turi amortizatorių. pas mus, matyt, dažniausiai sutinkami maxim ir texo dviračių vardai, kurie pasižymi tuo, kad yra suvirinti iš tvoros arba armatūros ir pasižymi didžiausia koncentracija šūdinų detalių, kurias kiniečiai iš molio žiedžia. geriausiai tinka augantiems paaugliams metus-du atidrožti, nes suaugę žmonės tiek kantrybės neturi. labiau prijaučiantys sportui išsiskiria į dvi stovyklas – vieniems patinka hard’ai, o kitiems – full’ai. aš, asmeniškai, labiau esu linkęs prie hardtail kalnų dviračio su geru priekiniu amortizatoriumi, valdomu nuo vairo.
  • lockout’as – priekinės šakės su amortizatoriumi funkcija, kuri leidžia amortizatorių išjungti, t.y. užfiksuoti, lyg priekinė šakė būtų be amortizatoriaus. tai yra patogu, kai dviračiu reikia važiuoti tiek bekele, tiek ir asfaltuota danga.