politika

nuo š.m. kovo 10 d. rotacijos tarp opozicijos partnerių principu paskirtas darbo partijos atstovas vytautas gapšys. šiandien per žinių radiją du kartus klausiau šio politiko interviu – pirmasis buvo pažintinis, o 2-asis – gilesnis, buvo skiriamas didesnis ir atidesnis dėmesys šio interviu turiniui. pateiksiu keletą įstrigusių šio klausymosi aspektų.

  • darbo partijos, kartu su kitomis opozicinėmis partijomis, pateiktas pasiūlymas dėl darbo vietų mažinimo – 50.000 per pirmuosius metus ir dar 120.000 per sekančius. pasak jo,  valdantieji išleido 4 mlrd. litų ir sukūrė tik 40.000 darbo vietų, nors „žurnalistai suskaičiuoja tik 20.000“. viskas skamba gražiai, bet opozicijos darbo vietų sukūrimui reikia niekingų 1-2 mlrd. litų, palyginus su valdančiųjų 4-iais. keistai man šioje prognozėje atrodo tai, kad darbo vietas pirmais ir antrais metais jie sugebėjo tiksliai suskaičiuoti, nes paklaidos nebuvo pateikta eterio metu, o štai pinigus tik apytiksliai su niekinga (!) 1 mlrd. litų paklaida.
  • dabar lietuvoje yra 300.000 bedarbių, vadinasi opozicija per 2 metus šią bedarbystę sumažintų net 40% – argi tai yra realu? – tokiu atveju krizės ir ekonominio nuosmukio ne tik kad lietuvoje nebūtų buvę, bet ir visame pasaulyje, nes tiesiog yra toks slaptas „gapšio“ receptas darbo vietoms per 2 metus sukurti.
  • bedarbystės mažinimas, žinoma, yra gerai ir yra būtinas, o dėl skaičių čia diskusijos ir skaičiavimų klausimas, bet pakankamai įtikinamai ir teisingai skamba ne reikiamų darbo vietoms kurti pinigų gavimą arba pasiskolinimą, o jų atsiradimą mažinant mokesčius, kas iš tiesų ir sudaro aukščiau paminėtą sumą, tik nesurinktų į biudžetą mokesčių forma.
  • galima diskutuoti, ar mažesni mokesčiai skatins sparčiai didėjantį darbuotojų poreikį, kai įmonės turi skolų, o jų kuriamos vertės poreikio padidėjimo nėra, taip pat dalis jų savo produkciją eksportuoja – juo labiau tokio ūmaus, kad per metus būtų galima sukurti net 50.000 darbo vietų, o per sekančius – dar daugiau. kita vertus – įmonės yra pelno siekiančios ir komunizmo joms nepritaikysi. net ir valstybinėms, kurios kaip tik mažina savo darbuotojų kiekį. žmonių perkamoji galia taip pat yra kritusi, o tai labai įtakoja ir prekių bei paslaugų naudojimą.
  • norėtųsi pamatyti jų matematinius skaičiavimus tiek darbo vietų sukūrimo formulėje, tiek ir biudžeto sumažėjimo. ar nebus čia pritaikyta čepajevo konstanta?
  • lyginti 50.000 prognozuojamų darbo vietų prieš 40.000 realių – yra tas pats, kas lyginti obuolius su kriaušėmis.
  • ar pati opozicija tiki tokiais šūkiais, kurie yra reliatyvūs ir menami, o atrodo kaip iš piršto laužti ir paremti „kas būtų jeigu būtų“ ir kas būtų, ir kaip ekonomikos augimą lietuvoje įtakotų didesnės dramblių ir žirafų populiacijos.
  • 90-ies lapų opozicijos traktatas apie lietuvos gelbėjimą ko tais nestumia jų į valdžią, nes, matomai, be socialdemokrato g.kirkilo, visi jau mato, jaučia ir supranta, kad dabar lietuvoje ne ekonomikos žydėjimo ir augimo metas, į valdžią nesinori kišti nosies, kol nebus matyti pozityvių požymių, kad situacija gerėja. žodžiu – sėdime krūmuose ir garsiai šaukiame, laukiame savo cirko triuko, kad išdidžiai išeitume į areną.
  • v.gapšio meilė v.uspaskich – ar ji nėra begalinė ir akla, paremta ir asmeniniais interesais? o aš vis galvojau, kad klysti yra žmogiška.
  • pagyrų puodas – visada juodas, balse jaučiama arogancija ir vaikiškumas – trūksta „svorio“, intonacijos, „kietumo“, trūksta savo nuomonės ir interesų atstovėjimo.
  • laidos vedėjas neakivaizdžiai iš jo juokėsi, vietomis pasišaipė, pasikandžiojo – trūko laidos svečiui atsikirtimo.
  • gerai, kad pakankamai jaunas – 28m., žmogus su perspektyva – seimui reikia šviežio kraujo.
  • pliusas, kad turi kažkokį humoro jausmą, kuro lavinimas išeitų tik į naudą.

politinės reklamos nebus.