žiema

šiandien, važiuojant dviračiu nuo sudervės link pilaitės, plentą priešais save mačiau apsnigtą, apsidairius matėsi žiema, tokia kaip ir vaikystės prisiminimuose – nešalta ir su daug sniego, gražiomis snaigėmis, nuostabaus grožio apsnigtais medžiai ir krūmais, artimaisiais, tempiančias rogutes su manimi. nederėtų pamiršti ir stačiakampės tarybinės kuprinės iš storos odos, kuri puikiai atlikdavo jai paskirtą čiuožinėjimo nuo kalniuko funkciją, o kalniukas buvo vienas, prie mokyklos, kuris man, mažam vaikui, atrodė didelis kalnas. prabėgo ne viena dešimtis metų, o prisiminimai dar gyvi mano širdyje, o to nuostabaus laiko jau niekas nesugrąžins, nesugrąžins ir anapilin išėjusių artimųjų. „emesvės“ (msv – statybos melioracijos valdyba) salėse kasmet vykdavo vaikams skirti šv.kalėdų ir naujųjų metų renginiai su vaidinimais ir saldainių dėžučių vaikams dalinimu. buvo nuostabus gyvenimas be rūpesčių, o kiekviena išaušusi diena buvo laukiama su nekantrumu – smėlio dėžės žaidimai, šaudymais lankais į kiemo obelis, slėpynių žaidimas ir kiti užsiėmimai vyte vijo tuos nuostabius metus, kai nepastebimai pamatėme, kad mes jau ne paaugliai, ne tie vaikai-peštukai, o suaugę žmonės, kurie kartais pagalvoja, kaip norėtų atsukti laiką atgal visa tai kartoti ir kartoti, šypsotis ir būti linksmais, neklaužadomis, kai už mūsų nugarų didieji žmonės pasirūpindavo ir su džiaugsmu bei liūdesiu savo akyse braukė ašaras prisimindami tokias pačias savo dienas ir suprasdami, kad tai jau praeitis ir jie jau nebe tokie kaip mes tada, vaikai, jie yra suaugę ir kad mes, būdami jų amžiaus, brauksime ašarą nuo savo skruosto prie jų antkapio šaltą vėlinių vakarą.

šiandien važiavau mažuoju šiauriniu vilniaus lanku vilnius-sudervė-pilaitė-vilnius ir užsukant pasižvalgyti į vilniaus centrą, sumoje gavosi 45,83 km per 1:44 val. vidutiniu 26,2 km/val. greičiu, išspaudžiant 59,8 km/val. maksimalų greitį. įriedėjus į pilaitę, vidutinis greitis buvo 30,3 km/val. ir nuvažiuota ~31 km.