arbata

sėdžiu ir žagsiu, o carlsberg su raudonu vynu sėkmingai atlieka savo darbą. background’e. plius dar žagsulys iš dangaus iškrito bežiūrint jurgos koncertą 37. visi mes toje lietuvoje pažįstami, jeigu ne per vieną žmogų, tai per kelis. bet jų nėra daug, tikrai.  bendraujame, pažindinamės, atrandame tų pačių bendrų pažįstamų – džiugu, bet kas iš to? nebent norime, kad būtume apkalbėti ir iš blogosios pusės pateikti – tiesiog neverta, geriau eiti miegoti.

dovanoti arbatą tinka beveik visomis progomis ir tinka labai dideliam ratui žmonių. kitas šios dovanos aspektas – maža kaina bei platus jos pardavimo vietų padengimas, t.y. ją galima rasti bet kur, matyt net ir degalinėje. pakeliais arbatą pirkti tikrai nelygis, o birios arbatos pasirinkimas būna nedidelis ir šlamštingas, ko pasekoje gavėjas geria balą, o ne arbatą. prisimenant arbatos gėrimo būdus, klausimas, kad yra šlykštesnio skonio – ar vaistažolių arbata, ar dovanota. šiuo metu mieliau gerčiau gryną earl grey, nei dabar geriamą aromatizuotą, nors ir maišytą. biri arbata dažniausiai ir būna aromatizuota, tik niekaip nesuprantu, kas ją gali pirkti savo reikmėms, o ar tokius kiekis pridovanoja, drįsčiau abejoti. iš man dovanotų arbatų, kiri tikrai tikrai skani buvo, tai japoniška ryžių arbata, į kurią įeina džiovinti ryžiai ir žalioji arbata. šios arbatos galima paskanauti per kuriame japonų restorane. ar aš turėsiu tiek kantrybės išgerti tas dovanotas arbatas – stiprybės man! išmesti lauk nesinori, nes remiantis merfio dėsniais esant situacijai, kai baigsis visos arbatos – teks prisiminti šitas.

  • skani arbata – malonumas, bet pirkti ją specializuotose parduotuvėse – brangoka. neblogų arbatų galima rasti lietuvių taip pamėgtuose prekybos centruose už patrauklią kainą, bet asortimentas bus mažesnis. aš visiškai nespjaunu į arbatą už kelis litus, jeigu aš žinau, kad jos maža kaina tik dėl prekinės pakuotės išvaizdos, negražiai susmulkintų palaidų arbatžolių. tokios arbatos labai gerai tinka arbatiniui, kuris nemato, kokiame įpakavime jos buvo.
  • dažnas mūsų dėmesį atkreipiantis faktorius – arbata metalinėje dėžutėje, kuri mus pavergia, o galvoje mes jau svarstome variantus, ką į tokią tuščią dėžutė vėliau susidėsime: pradedant nuo varžtelių ir sraigtelių, baigiant kita arbata, druska, pipirais, prieskoniais, lauro lapais, … – priklausomai nuo lyties atstovo. praktinis gražių daiktų panaudojimas yra mus supančios kultūros padarinys, mums į galvas skiepijamas nuo pat vaikystės. daliai individų tai perauga į besaikį dėžučių nuo prekių ir daiktų kaupimą, kas užgriozdina visus namus, renka dulkes ir traukia kandis, neleidžia atsinaujinti proto ląstelėms, nes daugiau dėžučių nėra kur dėti.
  • vieta ir aplinka arbatos naikinimui. namie arbatos aš beveik negeriu, nes nėra motyvacijos žaisti su vandens virimu, laukimu, kol arbata atvės, kad būtų galima ją gerti – arbata namie nėra jokio proceso dalimi. darbe šalia visada yra puodelis arbatos, kad geriant arbatą būtų galima pasimėgauti darbe atliekamu rezultatu. arbatos gaminimo ritualas čia malonus ir mielas, o jos gėrimas – veikia raminančiai, nuo didelio išgerto kieki0 periodiškai primenantis apie wc.

iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad arbatos gėrimas yra visiškai paprastas mechaninis veiksmas, ritualas, neturintis eilučių, tarp kurių būtų galima kažką paslėpti. ekspertai ir etiketai šaukia, kad ne viskas yra pilka, kas mums atrodo balta. pasvarstykime, koks yra nuomonių skirtumas apie paprastus dalykus:

  • neplaunamas arbatos puodelis, kurio vidinės sienelės nuo arbatų yra juodos, nesimato natūralios puodelio spalvos – jeigu pats vienas naudoji tą patį puodelį, kam tada gadinti vandenį, kuris greitai turėtų brangti. higieniškai tai ar ne – individualus jausmas, kaip kad vieniems kas dieną reikia dulkes namie nuvalyti, o kitiems – nusiskusti. tiek vieni, tiek ir kiti tarpusavyje vienas kito gali nesuprasti, o kitų veiksmus laikyti nehigieniškais, nekultūringais arba net amoraliais. iš vidaus arbatuotą puodelį dar įmanoma išplauti, o kaip atrodo mūsų skrandžio vidus? ta tema prisiminiau vieną savo gyvenimo įvykį – šaltų bulvių iš keptuvės ryte valgymas sėdint ant taburetės vidury kambario. man tai – natūralu ir esamoje situacijoje savaime suprantamas dalykas, kai kitam žmogui jis ne tai kad nesuprantamas, bet netgi žeidžiantis, nes:
    • šaltų bulvių valgyti negalima, nes jos šaltos – maistą būtina valgyti išskirtinai tik šiltą arba karštą;
    • iš keptuvės valgyti nekultūringa (nesvarbu, kad niekas nemato);
    • valgant reikia apsirengti (gal man karšta);
  • arbatinis, į kurį dedu arbatą, trečdaliu užpildytas suspausta arbatos žole – pradedant nuo tuščio, argi būtina kiekvieną kartą jį išsiplauti, kai per dieną išgeri 2-4 tokius litrinius arbatos plikintuvus. pamaišius arbatas, gaunamas įvairių arbatų skonis, kuris nužudytų grynos, švarios arbatos gurmanus, o man tai netrukdo. visas šis arbatžolinio „torto“ kepimas prasidėjo nuo neskanio arbatos gėrimo, kai buvo atrastas būdas ją gerti maišant su skania arbata. nerekomenduoju vienos gerti šios arbatos, nes viena ji tikrai neskani. dar apie neskanumą – iš pakelių labai neskani yra lipton arbata geltoname pakelyje – man, kaip stiprios arbatos mėgėjui, ilgiau ją palaikant ji tampa karti, nors visi aplinkui ją geria – gal dėl to, kad valdiška ir pigiausia?
  • medus su šakute visai gerai kabinasi ir maišosi, todėl nenustebkite pas mane arbatos puodelyje pamatę šakutę – kitų stalo įrankių darbe nerasta. medus sugeba labai pakeisti arbatos skonį, bet tai priklauso ir nuo pačios arbatos – lipton arbatą su medumi dar įmanoma gerti. kaip ir arbata būna įvairiausių rūšių, taip ir medus, kuris priklauso nuo kokių augalų buvo bičių renkamas;
  • kokias arbatas reikia gerti? – žinoma, kad skanias, nesustojant prie vienos ar kelių rūšių, nes galbūt bus atrasta dar neragauta labai skanių žolelių arbata.
  • citrina – darbe ji prabanga, ją nepilnaverčiai pakeičia vanduo su vitaminu c, o su arbata tinka, ypač tinkama kombinacija gaunama su medumi;
  • prie arbatos tinka saldumynai, o geriausiai – sausainiai.

kas kokią arbatą nori, tokią ir geria, o šalta arbata, kaip ir šilta – gera atgaiva vasarai.