gyvenimas

anksčiau

savo malonumui aš nevaikštau po parduotuves, nes tam gaila laiko, kaip gaila laiko stovint automobilių spūstyse į ir iš darbo. bet kablį elektronikos žaislams aš linkęs pasigauti. kol kas išimtis – telefonas, nes išmaniojo nenoriu, nes turiu nešiojamąjį kompiuterį, o mobiliųjų jau nebegamina. ir kaina jų neadekvati, tada jau geriau apie virtuvės kombainą pagalvoti. į kompiuterį nieko nebeįdėti, televizorius dar rodo, tad belieka gyvenimo smulkmenos, t.y. tikrų tikriausi žaislai, gal ne kiek praktiški, bet gražūs ir malonūs. elektronika = skaičiukai, o jie man visada patiko.

  • power meter – niekingai brangus žaislas, kainuojantis vidutinio dviračio kainą, minant dviratį rodo vatus kojose, liaudiškai kalbant skaičiais atvaizduoja kiek kojose yra smarvės. gražu, kai žinai, bet kartais geriau ir nežinoti, nes baisiai maži tie skaičiai, nors teisingose rankose jie gali padaryti stebuklus organizuotai treniruojantis. kaupiuosi šiam pirkiniui.
  • ilgai veikiantis gps įrenginys. mano klaida buvo tame, kad aš ieškojau riešinio įrenginio, laikrodžio tipo, bet ilgiau nei 8 val. veikiančių tokių beveik nėra. persiorientavau į rankinį, diapazonas prasiplėtė. vis galvoju, kada endomondo reikės pasikeisti mėgstamiausią sporto šaką ir dviračio į ėjimą. mėgstu vaikščioti, bet dirgina kai neina užfiksuoti pilno maršruto, nes analizė yra ne ką mažesnis malonumas.

jei ne maistas, prekybos centruose aš dar rečiau lankyčiausi. narkotikas, kurio visuomenė dar neuždraudė – išleisti pinigus besotystei ir vėliau juos, rudai fermentavus, paleisti klozetan. genamas ne visai gyvybiškai būtino poreikio, aš ten lankausi ir net turiu keletą lojalumo kortelių. stengiuosi ilgai neblūdinti, bet taip nutinka, kad ne visada pasiruošiu pirkinių sąrašą, bet nepriklausomai nuo to, dažniausiai visa nusiperku šias prekes:

  • man patinka dideli maišeliai, nes jie puikiai atlieka šiukšlių maišų funkciją. lygiai taip pat man nepatinka pirkinius sprausti į ankštą maišelį dėl keliolikos centų taupymo. dešimt rankų aš neturiu, todėl manęs nekankina dilema pirkti maišelį ar ne, juo labiau kokio dydžio.
  • stiklainis ar du marinuotų burokėlių, nes ruošiuosi žiemai ir kaupiu stiklainių atsargas. nors tomis atsargomis jau visi sotūs, bet reikiamu momentu jų trūksta. be visų šių savybių, jie dar ir skanūs. perku pigiausius, nes jie skaniausiai ir kokybiškiausi. anksčiau buvo su kmynais, dabar jau nebematau – taipogi valgomas dalykas. marinuoti burokėliai turi tokią savybę, kad jiems valgyti nebūtina nei duonos, nei dešros, mat jie puikiai vartojami vieni.
  • kačių kraiko, nes uodegoms pastoviai jį reikia keisti. uodegos, arba chebra, tai 2 katinai. sunku man rasti santykį tarp ėdalo kiekio ir kraike jų palikto turinio. kraiką bandau visokį, nes man patinka eksperimentai, o ir gamintojai tampa išradingesniais. išlaidų malonumas prilygsta vidutiniškai rūkančiam žmogui.

toliau

    kaimynai sako, kad dar ne žiema ir anksti su barzda vaikščioti. ūsai jau lenda į burną, o maistas mėgsta pakabėti ant neskustų ūsų. vienintelė barzda save pateisina. po bėgimo aš jaučiu savo prakaito kvapą nuo ūsų, susimaišiusį su nesibaigiančios slogos padariniais. veidrodis išduoda stiprų saulės blukesį, o tankėjantys žili plaukai vis ilgėja ir rainina rašto spalvą. nesiskutęs veido aš atrodau vyresnis,  nors aš to nesiekiu. žiūrint į tolį smagu glostyti ūsus ir apie nieką nestresuoti, nes kitaip skrandžio erozija yra garantuota. barzda nėra toks smagus glostymo objektas. žiemą barzda ir ūsai labai gražiai renka rasos lašelius, kai kylant namo lifte sniegas atitirpinėja. kažin, kiek ten tos šilumos, bet kad vėjas kedena tai sakyčiau – taip. keistai atrodo šeriai, nes ilgesni jie tampa akimis matomi be veidrodžio pagalbos. apipešiota ražiena. mano barzda ir ūsai nėra tankūs, ploteliais neužsėti, bet puikiai veliantys skutimosi peiliukus ir jei ne šios procedūros įkyrumas, aš dažniau atrodyčiau jaunesnis. man dar atrodo, kad rudų akių akcentui neužtenka vien nuobodaus veido. einu link to, kad ant galvos plaukų būtų mažiau, nei ant žandų. nesiskutu, nes toks jaučiuosi.

    manome, kad dirbame kad gyventumėm, ar gyvename, kad pinigus išleistumėm, nors svajojame gyventi urve, miegoti užsiklojus nudobto grobio kailiu ir urvo angą užstumti buivolu, kad musės nedrumstų ramybės. nėra skirtumo tarp pinigų nebuvimo ir šūdino darbo, nes situacija vienodai apgailėtina. tiesa tokia, kad gyventi verta ir be finansinių patogumų, nors su jais ta kokybė yra ženkliai geresnė. mes sau tai kartojame būdami susiraukę ir liūdni bei keikdami visus aplinkui, bet ne save. ir dar ilgai tokie būsime, kol gyvensime ne dėl savęs, o dėl to, ką apie mus galvoja kiti – geriau tuos pinigus prapilti ne pagal kišenę įsigytam automobiliui, apsirengti neadekvačiai brangiais skudurais ir naudotis moderniu vogtu išmaniuoju telefonu ir gyventi bendrabučio tipo daugiabutyje. būnant pamaivomis yra naivu tikėtis nusipirkti sėkmę ar laimę.

    aš gyvenu, kad ryte kovočiau su žadintuvu, išgerčiau karštos arbatos didelį puodą, ir sėdėdamas ant puodo dar viena akimi snausčiau. ėjimas į darbą man teikia prievartinį jausmą, kuris mane auklėja, ugdo ir kuriuo aš džiaugiuosi beveik kas dieną, bet tik saikingai. gyvenimo kokybės ir finansinių galimybių santykis privalo būti subalansuotas, nes vienu atveju mes būname laimingesni, o kitu tampame tikrais gyvuliais. šioje visuomenėje reikia ir kiaule būti, nei būti jų ėdalu. gyvenimo skonis kur kas geresnis pavakare pasnaudus, o tam pinigų nereikia.

    švaros mėnuo, tsakant. ta proga išnešiau daug katinų šūdo. rimtai. šiandien lengvai tvarkiau triobą, tai tris kartus leidausi prie konteinerio, prie kurio taip ir knietėjo prie pižono automobilio numeriu 002 visą tą smirdalą sukrauti. pasilieku ateitiems planams. reikia buto langus valyti, bent kas 3 metus kartą. senai mačiau balandžius, vienos varnos, zylės ir varnėnai. prieš keletą dienų skaičiau apie genius, o vakar mačiau voverę. balandis on the air. balandį gimė aktyvus laikas, kuriam dar ganėtinai smarkiai trūksta gyvybės. šilti orai daugumą veja iš namų, o nutolę vakarai gerai motyvuoja anksčiau baigti darbus. sunku pastebėti rankose tirpstantį laiką, bet tuoj bus kitas mėnuo. tas laikas – visagalis daktaras aiskauda.