kaunas

dviračiu po lietuvą – vdu menų centro organizuojamas dviračių žygis į žeimių dvarą įvyko. nors mūsų buvo tik 12 piliečių, laikas neprailgo, nors nuo kauno pilies iki dvaro važiavome virš 5-ių valandų ir tai tik 50 km. kadangi žmonės buvo su įvairia technika ir įvairaus mažiau – nuo jaunų studentų, iki pensininkų, tai viską nurašiau ant meno – tokie jau tie žmonės arba stengiantys tokiais atrodyti, bet jie 100% vėjavaikiai. miesteliai ir vietovės, pro kurias važiavome: vytėnai, domeikava, lapės, drąseikiai, batėgala, kulva, ručiūnai, žeimiai.

šilainių kalnas kaune mums pakišo koją – pradurta padanga ir neplanuotas ilgalaikis sustojimas kamerai lopyti.

kelias gražus – palei palčiai nerį, o tokis vaizdas tikrai daugeliui nėra kasdienis. bendromis pastangomis sutvarkę tą kaliošą, mes judėjome toliau – tik su kokiomis 5-iomis pertraukomis iki pačio dvaro. o jis štai toks:

dvaras apleistas, bet remontuojamas, puikiai savo esybe tinkantis menui priglausti:

iki vietos dasibeldžiau vidutiniu 18,8 km/val. greičiu, todėl gryžtant teko padirbėti, o išvažiuojant iš dvaro – žeimių bažnyčia:

gryžtant teko „dirbti“ – žemesnis bėgis per lengvas, tai teko aukštesnį kankinti. kelio danga prie batėgalos išvažinėta traktorių, nors nėra labai prasta, jei ne šūdų kvapas aplinkui, kur tik besidairysi ir taip keletą kilometrų. jos toks aštrus ir gaivus, jaučiasi, kad šviežias – motyvuoja judėti pirmyn. kita nemaloni kelio atkarpa buvo lapės-kaunas, kur eismas intensyvus, o kelias ne tik nėra labai platus, bet vietomis dar ir duobėtas. palyginimui su vilniumi – nemenčinės plentas.

bendras kelionės atstumas, pirmyn ir atgal, man gavosi 94,85 km, važiavimo laikas 4:03 val., vidutinis greitis pirmyn 18,8 km/val., bendras vidutinis greitis – 23,4 km/val. buvo smagu, pakartočiau dar kartą.

vau, šiandien socialiniame tinkle facebook (bent kokia iš jo nauda) pamačiau vdu menų centro organizuojamą dviračių žygį į žeimių dvarą – tik 43 km nuo kauno, o skamba tikrai labai patraukliai, juo labiau su menininkais, kurie iš prigimties yra gimę su gitaromis ir ant ant galvos ne kartą iš medžių kritę. renginys nemokamas, kas juo labiau yra patrauklu ne tik studentijai, bet ir dviračiams prijaučiantiems žmonėms. kelionė su nakvyne, nors ir nebūtinai, o kadangi organizuoja menininkai, tai nenuostabu, kad nakvynė iš sekmadienio į pirmadienį, t.y. 09.05-09.06 dienomis.

renginio programa štai tokia:

  • rugsėjo 5 dieną:
    11 val. dalyviai susitinka prie kauno pilies;
    ~15-16 val. atvykimas į dvarą;
    ~17 val. supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas;
    nuo 18 val. stalo žaidimai bei skaitykla;
    22 val. kino peržiūra;
  • rugsėjo 6 dieną:
    11 val. diskusija prie pusryčių stalo;
    14 val. išvykimas namo.

beje, būtina registracija! o čia ir preliminarus kelionės žemėlapis:

labai gundausi važiuoti – arba su nakvyne, ar be jos.

Renginio programaRugsėjo 5 diena

11 val. dalyviai susitinka prie Kauno pilies.
~15-16 val. Atvykimas į dvarą
~17 val. Supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas
Nuo 18 val. – stalo žaidimai bei skaitykla
22 val. – kino peržiūra
Rugsėjo 6 diena
11 val. – diskusija prie pusryčių stalo
14 val. – išvykimas namo

1-ą ir paskutinį kartą dalyvavau dviračių kritinėje masėje, kuri vyko kaune. nepatiko, nes didelis chaosas ir nesaugumo jausmas, kad kas nors į tave įvažiuos – kitas dviratininkas arba automobilis, arba nepatyręs vaikigalis bešposaudamas nusivers po kojomis. šventė, kuria norima atkreipti dėmesį į dviratininkus ir su tuom susijusias jų problemas, iš tiesų yra ne kas kita kaip pusiau legaliai važiuojanti avinų banda – šaligatviais, priešpriešiniu eismu, skersai kelią ir t.t. internetinėje erdvėje ne vienas yra pasakęs, kad kritinė masė galėtų ne mieste važiuoti, o aplink jį, arba ne ypač judriomis miesto gatvėmis, taip tyčia provokuojant vairuotojų pyktį. tyčia buvo ir vakar kaune, kritinėje masėje, kai dviračių maršrutas buvo ne toks, kad patogu būtų tiek dviratėms, tiek ir keturratėms priemonės važiuoti, bet toks, kad vietoj dešinių posūkių buvo beveik vien tik kairi, sudarant didesnius ir mažesnius dviratininkų būrius prie sankryžų. kritinė masė – akivaizdus bandos jausmo pavyzdys, kai keletui veikėjų sušukus „važiuojame per raudoną“, visa masė tekina ir pasileidžia ir neduok dieve, jeigu tu važiuoji ir bandai stoti, nes dega raudonas šviesoforo signalas – be jokių skrupulų būsi visų pervažiuotas. nesaugu ir manęs tai nežavi. dauguma kritinės masės dalyvių – paaugliai ir jaunimas, kurie nelabai dar ką supranta kelio ženkluose, persirikiavime juostose, sukimu į kairę bei kaip reikia elgtis su dviračiu kelyje, kur daugiau nei viena eismo juosta – muravos sankryžoje net patyrusiems automobilių vairuotojams nėra lengva, nes šioje sankryžoje viduje yra dar viena sankryža. neapsieita ir be dalyvių mandravojimų, važiavimų be rankų, laviravimo tarp kitų dalivių, važiavimo ant vieno rato, staigiai stabdant ir pan. su šalmais nedaug buvo važiuotojų, kaip dauguma neturėjo nei atšvaitų, nei mirksiukų, o į kritinės masės pabaigą buvo tamsu ir lietinga. nuvažiavome 24,72 km per 1:42 val., vidutinis greitis 14,4 km/val.

šventės mintis gera, bet bloga realizacija.

mano gyvenime labai mažai šeštadienių, per kuriuos kelčiausi 7:00 val., o šiandieninis – vienas iš jų. man net pačiam nesitiki, kad taip anksti atsikėliau, o 7:30 jau važiavau dviračiu. maršrutas buvo suplanuotas toks: vilnius-sudervė-vievis ir jeigu pavyks – žiežmariai. pavyko. nors sinoptikai dieną ir prognozavo didelius karščius, iki ryte oras buvo teisingas dviračiu važiuoti ir kentėtinas iki pietų. iki žiežmarių greitai  davažiavau – vėjas į nugarą darė savo, todėl vidutinis mano greitis buvo 34 km/val. kauniečiai išvažiavo ~8:15 val.

visos šios kelionės priežastis – velomanų kelionė į vilnių apžiūrėti velomaratono trasos. gera mintis juos pasitikti pusiaukelėje, t.y. elektrėnuose, bet kadangi anksčiau išvažiavau, tai pusiaukelėje buvau taip pat anksčiau, o kad nestovėti be reikalo, judėjau kauno link – susitikimo pačiuose žiežmariuose.  tai buvo mano pirmasis priartėjimas dviračiu prie kauno. kauniečių buvo 7 žmogeliukai, iš jų viena mergina. iš vilniečių buvau vienas, bet vilniuje prisijungė dar 2, kas buvo šaunu. mūsų važiavimo tempas buvo lėtesnis, nes važiuoti teko prieš vėją, o ir ne visų dviračiai buvo plentiniai, todėl teko prie jų prisitaikyti – komandinis važiavimas.

su pertraukėle vievyje, vilniuje buvome 12:00 val., kur prie mūsų prisijungė šarūnas (aka sar). iki šios stotelės aš jau buvau numynęs 123 km. atsigaivinę gėrimais važiavome link velomaratono trasos, kur ją neskubėdami ir apvažiavome. varžybų trasos pagrindiniai minusai:

  • grindinys vrublevskio g., kur tarp grindinio trinkelių plentinio dviračio ratai net lenda;
  • aštrūs, 90 laipsnių ir didesni slidūs posūkiai ant trinkelių – šiose vietose reikia būti itin dėmesingam ir atidžiam.

po trasos vilnietis šarūnas visiems parodė kebabinę prie profsąjungų rūmų – ačiū jam už tai. pasistiprinę mes čia sulaukėme ir dar vieno vilniaus atstovo – kristinos. pailsėję pravažiavome užupį, buvome virš užupio esančioje apžvalgos aikštelėje, o po to – į geležinkelio stotį, kur kauniečiai už 25,3 lt patys su savo dviračiais draugais išriedėjo moderniu ir greitu traukiniu namo.

16:00 val., o namo dar nesinori. dviračio spidometras rodo 144 km, tai iki 200 km ne tiek jau ir daug beliko, o lauke laaaaaabai karšta. kaip bebūtų keista, jėgų dar turiu ir bandau siekti 200 km ribos, nors tikrai negalvojau, kad sieksiu tokiu būdu. jėgų, manau, turėjau todėl, kad iki vilniaus nevažiavome greitu tempu, nors man ir norėjosi.

mintį važiuoti iki trakų momentaliai atmečiau, nes kelias visą laiką saulėje + man jis nepatinka. pasirinkau atkarpą vilkpėdė-savanorių pr.-titnago g.-gariūnų viadukas ir vėl atgal, o toks ratukas sudaro 13 km. ši atkarpa man labai gerai žinoma, beveik kasdienė, o ją pasirinkau ir todėl, kad vakare didžioji titnago g. dalis yra pavėsyje – abi važiavimo pusės.

tokių ratukų be sustojimo padariau 3 (3 x 13 = 39 km), o po to teko sustoti ir pasitaisyti kojinę-bumerangą, nes siūlė ant piršto užsisuko ir pradėjo nesmagiai ir skaudžiai spausti. užtvirtinimui dar vieną ratą apsukau, 4-ą, viso 52 km šioje atkarpoje ir grįžtant jau turėjau surinkęs 202 km.besukdamas ratus kilstelėjau bendrą greičio vidurkį, nes greitis vietomis buvo 40 km/val., nors tam tikrose atkarpose jis buvo tik 25 km/val.

mieste lengvai kruizinau 15-20 km/val. greičiu, nes buvo out’as – teko pagulėti prie valdovų rūmų ir pailsėti. šiek tiek atsigavau ir patraukiau namo. kojoms didelio nuovargio nejaučiu, nugara taip pat atlaikė, skauda rankų riešus, o vaizdas šiek tiek vėluoja – toks tas mano nuovargis šiandien.

statistika: ant dviračio užsėdau 7:30, 5 namus įžengiau 20:30, vadinasi šiandien dviračiui skyriau 13 valandų (!) dėmesio.  įveiktas 217,92 km atstumas – man pirmasis gyvenime toks dienos atstumas, vidutinis greitis 26,9 km/val., maksimalus 59,3 km/val., važiavimas dviračiu 8:04 val. skysčių šiandien išgėriau belekiek – preliminariais skaičiavimais ~7 litrus, suvalgiau vieną mažą kebabą, 3 x hematogenus ir ryte pusę duonos riekės su keliais griežinėliais lašinių. svoris prieš kelionę 82,7 kg, grįžus – 78,5 kg.

labai ačiū visiems važiavusiems kauniečiams už tokią puikią pramogą, vilniečiams už kompaniją, o sauliui ir gyčiui už tarpusavio meilę ir gerą humorą.

mūsų kelionės fotoįspūdžiai gyčio ir giedrės akimis. o čia – aš.

vilniuje ant gariūnų kalno pasitreniravęs, šiandien ištaikiau progą į kauną ant kauno maratono trasos kalno pasitreniruoti. šis kalnas – nuo jonavos g. (kur yra parduotuvė „šilas“) iki šiaurės pr. ir sukilėlių sankryžos. prisimenant pavasarinį mano važiavimą, tai šis važiavimas – kaip diena ir naktis:

  • važiavau taip – ilgoji atkarpa, 2 x kalno įveikimas, ir vėl ilgoji atkarpa, o sumum sumarum šiandien gavosi 3 pilnos ilgosios ir 8 įkalnės;
  • visas įkalnes išmyniau atsistojęs – štai ką reiškia treniruotės ant kalnų;
  • supratau, koks aš tada pavasarį buvau silpnas, o kauno maratone būčiau iš visos gaišęs;
  • šiaurės pr. kalnas šiandien mane nuvylė – tikėjausi, kad jis man šiandien užduos tempą, bet taip neįvyko – trūksta jam statumo (arba man jėgų), o kojos „nedegė“. vienintelis jo pliusas šiandien – ištvermės treniravimas. kalno viduryje ir beveik pačioje viršūnėje dariau pagreitėjimus sunkesniu bėgiu, tas kompensavo mano nusivylimą;
  • gyveni ir atrandi save – kas nustebino, kad nusileidus nuo kalno ir iš karto kylant į jį – minasi ganėtinai nesunkiai, bet po tiesiosios lipti į kalną – daug sunkiau;
  • paskutinis mano važiavimas dviračiu buvo prieš 5-ias dienas, o tai yra per didelis laiko tarpas, todėl šiandien kojos ilgą laiką buvo medinės – optimaliai treniruojantis dviračiu būčiau linkęs pedalus minti bent kas antrą dieną.

savęs labai neplėšant, nusprendžiau dar ir po miestą pasižvalgyti – pro kauno pilį nusprendžiau važiuoti link panemunės. važiuoti dviračiu pačia nemuno krantine tai dantų išbarškinimas nuo betoninio grindinio, net priekinis amortizatorius mažai gelbėjo, todėl 1-as užkilimas viršun ir aš jau riedu mindaugo pr. žemuosiuose šančiuose įvažiavau į nemuno krantinės dviračių taką.

kauno nemuno krantinės dviračių takas nėra platus, bet danga gera, gal tik poroje vietų buvo kokie tais perkasimai. įdomiai ir neįprastai atrodo ir dviračių tako viduryje nubrėžta punktyrinė linija.

panemunėje – tiesiąja a.smetonos alėja iki panemunės šilo, kur mane lietus ir pričiupo – vaizdas nuo pėsčiųjų tilto per nemuną.

gerai, kad treniruotę buvau jau baigęs, tai ne taip širdį skaudėjo. šiandien laikas, praleistas ant dviračio, 2:34val., o nuvažiuotas atstumas 58,80km.