maistas

tęsiant prekybos centrų norfa, kuriuose niekas nesilanko, nors namai pilni norfa maišelių ir gėda apie tai prisipažinti, temą, šiam tinklui noriu duoti dar vieną didelį pliusą, kurio priežastis – marinuoti agurkėliai, kuriuos norfa gamina, t.y. gamina uab „rivona“, kuri juos gamina rokiškyje. nors šioje žemelėje ne vieną dešimtmetį pragyvenau, bet norfos marinuoti agurkėliai man yra patys skaniausi iš mano ragautų ir tai galiu pasakyti nedvejodamas, nes konkurentų tiesiog nėra.

rivonos marinuotų agurkėlių linijoje yra keletas produktų – tiesiog marinuoti agurkėliai, marinuoti agurkai su česnaku (silpnai rūgštūs) ir nesenai atsiradę aštrūs marinuoti agurkai su paprika. mano mylimiausi – su česnaku, o nesenai atsiradę su paprika – rimtas iššūkis konkurencinėje kovoje su česnakais. jeigu pirksite marinuotų agurkų stiklainį su paprika, atkreipkite dėmesį į tai, kiek paprikos yra viduje, nes nuo to priklausys ir skonis – kuo paprikos bus daugiau, tuo skonis bus aštresnis, o jis tikrai gali būti aštrus.tiek vienos, tiek ir kitos rūšies agurkų stiklainių kaina yra ta pati – 3,29 lt., o akcijų metu ir mažesnė. kas neragavo, rekomenduoju išbandyti – skoniu liksite maloniai nustebę.

ryte, kaip įprasta, arbatos, daug ir įvairios. vėliau lietaus lašų, šiltų ir vėjo numestų. pavakary skaidraus vandens, bet ne iš krano. išgėriau kolos su ledukais, gundžiausi alaus paimti, bet susilaikiau šį kartą. todėl išgėriau kito alaus, bealkoholinio, 5-ias skardines, o šaldytuve užtikau litrą pieno, kuris prieš miegą puikiai tiko, o božolė nekilo noras paragauti. trūksta tik raugintų agurkėlių,bet šiandien aš noriu miego. dienos skysčių norma su kaupu įvykdyta, kelias dienas galiu tik valgyti, todėl šiandien aš prisigėriau.

man visą laiką būdavo keisti tie žmonės, kurie pagamina nuostabaus skonio ir sudėtingos technologijos maistą, gaminimo procese jo net neragaudami. ar mėsa iškepė, ar padažas yra tinkamas, ar bulvės jau išvirusios – daugiausia, kuo tokie virėjai gali pasigirti, tai ar jie nepersūdė, t.y. ar pridėjo ne per daug druskos. iš šono žiūrint keista, bet nors aš ir nesu dažnas maisto gaminimo specialistas, nes labiau esu linkęs būti valgytoju ar skanautuoju, bet gerai prisiminus, nelabai ir aš ragauju gamindamas ir tai man keista. keistumas tame, kad žiūrint iš vienos pusės, nuomonė yra vienokia ir be didesnių galimybių nuolaidžiauti, o žiūrint kitomis akimis, tai atrodo įprasta ir net natūralu. kitas pavyzdys: kiaušinio kepimas. procesas trumpas, bet ragauti niekas neragauja, nes viskas yra matoma plika akimi, todėl nenuostabu, kad sudėtingesniuose gaminiuose yra lygiai tas pat. tepdami sviestą ant duonos ir kraudami dešros griežinėlius su agurku, mes puikiai žinome, ką gausime ir neragaujame pusgaminio kiekviename etape – užtepus sviestą, uždėjus dešros ir uždėjus agurką. tokie veiksmai mums pažįstami jau „n“ kartų, kaip ir galutinis rezultatas ir suklysti čia nėra kur. o kotletai, matyt, skaniausi tokie ir būna, bet skaniausi – namudiniai, nes juose aš ragauju ir nostalgijos skonį. skanaus!

savaitgalio pasivaikščiojimo metu vėl užkliuvau už pieno pardavimo automato, šį kartą norfoje, o jos nereikia nuvertinti, nes kažkam ji yra akropolis. nūnai yra populiaru rašyti apie techniką ir informacines technologijas, nes šis naujienų srautas generuoja tinkamus lankytojų srautus, nes be šito šlamšto, atrodo, legalaus nieko daugiau ir nėra. viso šio šlamšto ir atradimų yra priversti visi interneto kampai, vietoj to, kad mokslininkai užsiimtų kai kuo rimtesniu, pvz.: pieno gamyba be karvių ir be miltelių. iš pažiūros viskas atrodo paprastai – prie namo nupjaunu žolytę ir ją sužėrus į pieno gamybos kombainą, kuris būtų labai artimas kavos virimo aparato giminaitis, gaunu šviežią pieną iš šviežios žolės. patogumo dėlei dar nepakenktų ir ratukas pieno riebumo išeigos reguliavimui. lyg paprasta užduotis su keliais procesiniais žingsneliais, bet gamyba buksuoja. man tai skamba lyg „mielasis, aš šiandien tau iškepsiu kiaušinienę, tokią pačią kaip vakar, užvakar, praeitais metais ir dar anksčiau“. che, iš kiaušinių sunku tikėtis balandėlių. laukiu robotizuotos karvės namų sąlygomis.

nors yra sakoma, kad praktiški žmonės renkasi už norfos, kartais būdamas praktišku aš taip nesielgiu, o užeinu į prekybos centro vidų, nes ten kur kas didesnis prekių pasirinkimas visai kitokiu kokybės lygiu. daugumos peikiama ir nemylima neva tai labai protingų, o iš tiesų pasikėlusių, žmonių nuomonė man yra žinoma, bet tokie ir centų neskaičiuoja, gal tik litų dešimtines ar šimtines ir nesupranta, kas yra praktiška – tokiems žodis „norfa“ yra asmeninis įžeidimas.

šiandien pasidalinsiu 1-uoju norfos antifail’u – žirniai su rūkytomis ausimis. kaip bebūtų keista, bet šis rinkinys prie alaus yra tiesiog tobulas, kurio net panašaus neturi nė vienas kitas didysis prekybos centrų tinklas. skanu, pigu, dar – trimatė pasitenkinimo erdvė kartu su alaus buteliu.

atleiskite, kad indelis jau tuščias.