mintys

antrą dieną iš eilės, su vienos dienos pertrauka, man skauda galva. kaip ir viską gyvenime, taip ir šią pasekmę, būtų galima nurašyti klimato kaitai arba kitoms mažai įtikėtinoms teorijoms. laiko galvai prie orlaidės pravėdinti nebuvo, bet jo radosi orlaidei pravėdinti labiau tyrame ore tarp šiųmečių lapų. kai vieni keliavo, kiti lyg gaidžiai kapstė pridergtas lysves ir rodėsi lyg patys nesmirdėtų, nors šūdas lyg ir ne savas. man, kaip ne ekspertui, taip švietėsi.

man rodos, kad viską galima pritraukti prie tikslų siekimo arba tų tikslų nebuvimo, o tai jau galima laikyti tikslu. kiek mes bedažytume žalią žolę, ji vis tiek teptukais neataugs. darbe panašėja, kad tikslas yra nepasiekti tikslo, bet kaip smagu yra žmonėms pakalbėti ir pajusti savyje poeto plunksną. gaila, kad lubos nėra tokios aukštos, galva jiems greitai atsiremia į jas. tai yra taip smagu, kaip nostalgija smėlio dėžei. tikslas dėl skaičių ir priedėlių – geriau, greičiau, daugiau taip pat nėra tiesioji. ta betoninė konkurencija iki kauliukų paralyžiuoja galūnes, o vertės nesukuria.

darbe turiu daug stalčių, didžiausiame apatiniame laikau darbo tikslus ir ten, lyg į pašto dėžutę, metu tuos tikslus. realiausia vieta jiems pildytis. raktelį pamečiau. kitus tikslus paverčiau judriais, kad būtų patogu juos stumdyti, kita dalį – laikau arti savęs prisirišęs prie pavadėlio, kurį vis reikia patrumpinti, nes per daug atsilaisvina.

tą dieną buvo pilnatis ir pro šviesią kiaurymę skverbėsi tamsa ir lietaus garsu sklido ant žemės. jei ne ta kiaurymė, būtų buvusi aklina tamsa. lietaus srovė suktuku veržėsi žemyn ir pynė kasą, kuria nebuvo lemta užlipti į olimpą. dar buvo naktis, kuri man priminė pro kiaurasamtį sausinamus žirnius, kai dar žolė buvo žalia. dangus yra skalbėjas ir nepalieka praeities dėmių, kurias mes matome savo buityje. ir netgi spinta su antresolėmis ne visada pavyksta tai paslėpti. kas dien nematome matomų dalykų, kaip saulė blukina grindis.

nuotėkų šulinio dangtis per skaidrus kiaurymei uždengti, o žiogeliais prisegti neina. iš taip aukštai nieko gero nukristi negali.

smagiai amerikonai su valytoja skrido mėnulin vėliavėlės sodinti. tame aš randu panašumų šviesą kibirais nešant. pradėjau velti gražiai nuaustas istorijas. net ir barclay’aus ant megztinio uždėtas švarkas ir prie rankos pririštas kaklaraištis nepanaikina individo prakaito kvapo. kažkas kaifuoja erdvėje savo žymę palikęs. panašiai elgiasi ir rujojantys patinai gyvūnai. dar hub’ai ir startup’ai yra, kiaurių verslinykų prezentatoriai. daugiau jų nei šiukšliadėžių mieste. demokratijos dėka turime žydus ir gėjus, o jeigu abu viename, tai garantuotai nemirtingas. nutrypta žydų kapavietė priešais gedimino pilį sostinėje, kur anksčiau buvo nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. mokslo metų atidarymo savaitgalis studentams iš vakaro pasiruošus stalo gėrimus. plevėsos raižys padangę ir man neteks su jais susidurti, o gyros šiais laikais nepopuliarios, nes yra lengvesnių sporto šakų. metamorfozė, bet nealkoholinis alus skaitosi alkoholinis gėrimas, bet šokoladiniai saldainiai su likeriu yra tinkama alternatyva. aspirinas nėra citramonas, o skaniausi vaistai yra pasibaigusiu galiojimo terminu. uogienės galiojimo termino neturi. pop scenos bobų klipai sukami mobiliuoju telefonu, o burnos sėkmingai dirba pro šoną. mayor zuokas man primena iš matricos neišsilaisvinusį homo sapiens. komplimentas vis tik. angelus reikėjo miestui palikti, o ne pas save dalį susitempti. ankščiau jis mažesniais žandais buvo, netikiu, kad žmona atšėrė. sostinės dviračių takų naujinimas yra atliekamas perdažant dviračio ženklą. vilniaus dengti vandenvalos burbulai sėkmingai smirda apylinkėse, vadinasi televizijos personažai melavo. nežinau kaip man jaustis gyvenant nekaltųjų respublikoje.

sunku atsakyti į klausimą, ko yra vertas vėjui išleistas laikas. laiko skleistinėje išdėliotos pastangos neatspindi siektino rezultato, todėl iš dalies teiginys, kad laiką mes norime greičiau prabėgti, turi prasmės krislą. vyrai ir moterys gan skirtingi, todėl vyrai yra per daug jautrūs savo vidinio ego revoliucijoms ir dar moterų rankomis. kad nebarstyti laiko vėjui, patarimai sako rasti užimtumą, bet aš čia matau netgi didesnę grėsmę. štai tuščiai sėdint namie galima rasti stiprų motyvą nuplauti buto langus, kad statinis vaizdas būtų ryškesnis. užimtumas tolygu išsikraustymui a) iš proto, b) iš namų. aš nerandu atsakymo klausimui, ar gyvenimas yra dėl miego, ar miegame dėl gyvenimo. argumentų yra begalė ir kiekvienas pats kalba už save ir dar kitus kursto savo pusėn. o su laiku mes tampame pikti ir irzlūs.

laikas matuojamas valandomis, o vėjas – metrais per valandą, todėl niekas neturi teisės pasakyti, kad laikas ir vėjas nėra susiję. parašiau ne tai ką norėjau, o tai, ką norėjau, neparašiau.

  • kodėl atidarius šaldytuvo dureles, ten visada dega lemputė?
  • kodėl stiklainio dangtelis užsukamas iš kairės į dešinę?
  • kodėl šakutė turi 4 dantis?
  • kodėl spalvos turi tokius pavadinimus?
  • kodėl nebūna rūgštaus miego?
  • kodėl nedidėja smegenys? (raumenys tai didėja)
  • kodėl batų raišteliai yra medžiaginiai?
  • kodėl laikas yra neįkainojamas?
  • kodėl svajonės nieko nesveria?
  • kodėl taupyklės yra kiaulės formos?
  • kodėl prieš miegą taip norisi valgyti?