omnitel jau daugelį metų niekaip nesugeba sutvarkyti su išankstinio mokėjimo kortele „ežys“ susijusias problemas. dabar aš pagalvoju, koks kantrus aš buvau. kadaise seb banko atsisakymas prašviesino mano gyvenimą, o dabar manau, kad daugelio akys atsimerk atsisakius ir omnitel paslaugų. mano patarimas yra toks – pabandykite ir galėsite patys palyginti. tai štai, dažnos ežio problemos, o 1-oji mane šiandien galutinai nokautavo:

  • planas užsakymas iš ežio savitarnos – net moterys ir tos labiau nuspėjamos, nei tai, kada plano užsakymas iš ežio savitarnos veikia, o kada – ne. žinoma, šiandien tai neveikė, todėl sąskaitą papildžius lygiai tokia suma, kaip ir planas, jo užsisakyti jau negalima, nes per savitarną neleidžia, o siunčiant užsakymą sms jis kainuoja keliolika centų, todėl planui pinigų jau nebeužtenka. visas dar būtų kenčiama, bet mažiausia papildymo suma – 5 lt, kai planui užsakyti reikėtų į sąskaitą įmesti tik vieną litą. apmaudu.
  • naujos kortelės registravimas savitarnoje – jau jos beveik nebematau. suvedus prisijungimo vardą ir slaptažodį gaunamas pranešimas „serverio klaida“, bet dar kartą bandant jungtis – prisijungia kuo puikiausiai. matyt, neesminis pranešimas.
  • prie to pačio dažnai neveikiantis prisijungimo prie savitarnos slaptažodžio priminimas sms žinute – kartais veikia, kartai – ne. taip jau sutampa, kad kai labiausiai to reikia, slaptažodžio niekas taip ir neatsiunčia. jeigu jau man tiek problemų kyla su savitarna, tai ką kalbėti apie visus kitus vartotojus ir tai, kaip jie jaučiasi ir apie kokius žodžius galvoja.

na bet keista, kai beveik bet kuri kita interneto svetainė veikia stabiliau, o šūkis „viena kortelė visiems tinklas“ neatitinka mano suvokimo. nepanašu, kad ežys eitų į priekį.

mėgstu saldumynus, nors žinau, kad jie kaloringi, bet lyg tyčia juos valgydamas apie tai niekada negalvoju. nenoriu būti vienu iš tų, kurie ieško priežasties sau ir kitiems sugadinti nuotaiką. neneigsiu, pasirinkimo ir apsisprendimo momentas yra sudėtingai neteisingas. sudėtingas jis dėl to, kad niekada nepataikai, todėl ir neteisybė. žingsniuoju pirmyn nuo vienos lentynos iki kitos ir man sunku išsirinkti to vakaro saldumynų karalių. svarbu paminėti ir tai, kad pasirinkimas visada būna niekam tikęs: nusiperki sveriamų šokoladinių saldainių,  o juose įdaras kietas. pasirinkus šokolado plytelę pasirodo, kad norisi ne jos, o paukščių pieno saldainių. ir taip toliau. o banalybės nenuvilia – saldainiai rafaello ir dėžė šokoladinių saldainių, blaivių saldainių. gurkšnojant alų natūralus klausimas – o kur gi alaus skonio saldainiai prie žuvies skonio kiaulienos, ar mėsos skonio baklažanų.

siuntinių iš skirtingų siuntėjų ir šalių, kad atsigautų kūnas, siela ir širdis kažkiek. pliusinės temperatūros, kad vidutinės trukmės periodinės kelionės nebūtų varginančios, o teiktų malonų vaizdą pro langą. laukiu šiltos rytinės arbatos snaudžiant automobilyje kartu su dar vienos dienos naujienomis. ir sausų batų, kurie visi dabar yra guminiai. išsikrovusio mobilaus telefono, kartu su savimi nusitempusio ir laidinį stalinį, kad diena nerūgtų ir veido nevargintų raukšlėmis. taip pat ir apseilėtos rytinės pagalvės, lyg magnetu traukiančios galvą atgal prie savęs ir savo šilta drėgme hipnotizuojančios kūną. žinoma, dar laukiu saulėto ryto prie praviros langinės ir odą kutenančių šiltų saulės spindulių. laukiu kol iš nosies dings apvalūs rutuliukai ir trumpas šalikas su skirtingomis pirštinėmis. tai dar ne viskas.

laukimas tęsiasi.

pavasaris, kurį pražydo kaklaraiščiai. jie auga net neišpakuoti, celofaniniuose maišeliuose. laidai iš apačios vis bando tįsti ir lašėti, bet vis beviltiškai. skalbinių raštai traukia juos prie žemės, bet taip lengva kartais to nepastebėti. lipnios rankos su maisto likučiais palengva įkyrėja, bet vandens čiaupas įprastai nelinkęs savyje kaupti šilumos. balandžiai pradėjo ruoštis artėjančiai pilnačiai ir danguje repetuoja oro programą, bet jų šikimas dėl to nenurimo. išgėrus šlakelį nieko nėra geriau kaip džiaugsmingai pavemti žiūrint moteriškų higieninių paketų reklamą per televiziją, kurios čia apstu. užviręs šalto vandens arbatinis garsiai šnopuoja, o mano daugkartinio naudojimo puodelis nenorėtų prarasti savo vidinio įdegio. sunkiasvorės retos mintys įmirkusios šimtuose knygų lapų, bet kokybė, kaip ir kaina, man šiaip sau. nėra netinkamo oro, yra tik netinkama motyvacija. šviežumo stoka yra lyg iškramtyta kramtoškė, lyg guma be skonio.

tokia vat diena šiandien.

žiūriu į vieną tašką, kuris nestimuliuoja mano smegenų veiklos. taikinį perkeliu kitur – galva pilna, bes mintys nesifokusuoja. erdvė pilnai užpildyta tuštuma. apsidairau, už lango žiemiškas pavasaris ir languota tamsa. mintis pradedu nuo rašymo ir su lyg keliais žodžiais trinu juos lauk, nes neina sudėti sakinio. nuo mokyklos nesibaigiančios mano bėdos su humanitariniais dalykais tęsiasi iki šiol.

pastebėjau, kad mintys lyg hemoglobinas – prastai maitinantis senka, mažėja. belieka tik apsispręsti, ar aš per daug galvoju, ar mano mityba nesubalansuota.