rytas, kuris geriau vėluotų. asinchroninis akių vokų dilgčiojimas ir desperatiška vienos rankos žadintuvo paieška. persukta valanda šį kartą fiziologiškai nepaveikė, bet morališkai išvargino. naršyklėje atidaryti tie patys puslapiai sėkmingai renka mano ip taškus, o man jie tik patogūs darbų priminimai.

aplinkiniai žmonės dirba savo juodą darbą už pinigus bei neatlygintinai, nes bendravimas aludėje ir internetu irgi kainuoja laiką. aplinkoje esminių pokyčių neįvyko – mes pasitarėme ir aš nusprendžiau toliau sėkmingai tęsia savo veiklą, kiti lenktyniauja prisukamų atstumų maratone, o šiandien užlopiau savo užimtumo padangos skylę.

egzistenciniai klausimai šiandien vertė mane tyliai susigėsti, nors tokiame amžiuje reikėtų kojomis, o ne ratais judėti gyvenimo link. periodinis rankų kilnojimas į viršų iš pilnų norų tampa reta mankšta, apie kurią net pagalvoti tingisi. investicija į ateitį yra tokia be ateities, kad ateities vizijos yra blaivios realybės priešprieša. o būsena lyg smėlio laikrodžio, kurio smėliukas jau visas išbiręs – žinai, kad reikia laikrodį apversti, bet rankų tai nėra.

sėdint ant puodo spyrio užpakalin negausi.

lygioje vietoje įkristi iki pažastų dar reikia sugebėti. lygioje duobėtai asfaltuotoje. nemesk kelio dėl takelio, o bet praraja tarp kelio praradimo nenugalimai artėja. reikia pagalvoti, kaip neišlipus iš duobės tą kelią reikia pamesti. kad reikia, aš tą žinau, nes ir kubile vanduo laikui bėgant žaliai nusidažo ir antytės nekelia letenų net nusičiurkšti. reikia kapanotis lauk, kol šūdas neatvėso, nors yra, kas karštų anglių vis įmeta. rekomenduojama tos šilumos rankomis negraibyti, nes bus žaizdos kaip pernai metais. skauda ranką, bintuoji galvą. miške pavojinga, apie tai net pasakos vaikams byloja, šlaitai ir prarajos su smėliuku tik ir gundo neatsargius lengvatikius sprandą nusisukti.

praraja artėja.

žiūrint gyvenimiškai, tai yra 2 blogio dalykai, žiūrint kaip į perspektyvą – abu neišvengiami.

  • miegas. turbūt maža tokių, kurie turi laiko perteklių. kone visi mes bėgame, lekiame, išmetame iš rankų ir sudaužome brangius daiktus, sušiūpėliavę lekiame toliau, nes mes esame svarbūs ir mūsų kažkas laukia, arba skubame, kad tokiais būtume. kam vaikai, kam sportai, kitiems vakarėliai ar darbas serverinėje – visi mes turime savo gyvenimo žaislus, o kaip žinia, iš suaugusiųjų juos sunku atimti. nes kėsintis kvepia niūriomis permainomis. tai štai, 24 valandos per savaitę yra visiškai menkas kiekis bent pradėti kažkokias užuominas minčių kilimui austi, o tas nuovargis tiesiog priverstinio miego varo. kad ir man – būna, kad galva dar pagalvės nepasiekęs jau miegu, o iš 5-ių žadintuvo skambučių tik ties 3-4 pradedu jį girdėti. aš nesakau, kad miegas yra blogis, tik jam laiko surasti yra oi kaip nelengva. norime mes to ar nenorime, išvengti mums to nepavyks, todėl net valanda iššvaistyta miegojimo malonumui, su kaupu grįžta dieną. taip, miegas yra malonumas ir malonumas ryte būti gyvam, o ne žvairam.
  • mityba. dujos viryklėms, o žolė karvėms. neneigsiu, patinka ir man, ir visiems, gerai prisprogti maisto. pergėrus bent išsivemti galima, o su maistu variantu nelabai yra, nebent angliukas ar kokia mega virškinimo tabletė. sumoje dideli kaštai, sugadintas nuotaika ir savęs koneveikimas. buvimas siurbliu paverčia mus į kiaules, kurios ėda bet ką ir bet kiek. skani ta kiauliena, toks jos ir likimas. saikinga ir įvairiapusė mityba leis mums vėl pasijausti žmonėmis ir patirti judėjimo laisvę. per mažas maisto kiekis taip pat neteisingas kelias. sutinku, kad mesti vartoti narkotikus yra labai sunku.

subalansuota mityba ir miegas pagerins savijauta, leis daugiau nuveikti darbe ir užklasinėje veikloje, kad ir pvz. skudučių pūtime.

nors mes ir žmonės, o neretai gyvūnai yra žmogiškesni už mus. yra žmonės, yra žmonių ir yra žmonėms. žmonės, kurie nesisveikina, bet visada yra kažkas blogai. ta sveikata visiems yra būtina, nors ne visiems yra svarbi. ambicijos, kurios didesnės už šešėlį. prekybos centrai yra kultūros lobynas, nes juose net kaimynai kitose kasos pusėje sveikinasi. teigiamos darbdavių mechaninės kultūros savybės. yra žmonės ir kiaulės akimis, dažniausiai protiškai kurtieji, sugebantys pinti vainikus ir taip vilioti naivuolius. mes stebimės, kaip nepažįstame dešimtmečiais pažintų žmonių, o nesenos pažintys mums ugdo paranojiškai atsargiais. yra rūpestingų ir nuoširdžių, kurie perspėja ir pataria, atgnybia dalelę savo molio, kurį prilipdai prie savo kūno ir kuris jau tampa savu, nors kitokiu. žmonės, kurie gyvena pagal pareiginę instrukciją ir negali paimti kito numestos šiukšlės. lengvi ir vėjavaikiai žmogeliukai sugeba uždegti ir sukurstyti linksmą mitingą prisiminimams atkurti ir naujiems sukurti.

aš klausau, nes nenoriu išplėstinių laiko diskusijų apie tai, kaip reikia lyginti baltinius, kuria ranka laikyti šauktą ir kaip sveikai maitintis. tas pašiepas kartais pagaunu už rankos. tyla – gera byla. ir aš ne viską matau, ką mato kiti, bet aš stengiuosi suprasti ir išgirsti kitus, įsiklausyti ir būti šiltam, kad atėjus laikus galėčiau tiems žmonėms padėti.

reali istorija: atvažiuoja pasveikinti jubiliato gimimo dienos proga ir atsiveža pačio pigiausio vyno butelį stiklinėje taroje ir visiems giriasi, kiek daug šimtų kainuoja bmw m paketas. neadekvati situacija, kurios aš nesuprantu – pats gali mėgti ir vandenį iš balos, bet dovana turi turėti arba užuominą į pagarbą, ar saikingą humoro dozę. tęsiant mintį toliau man nesuprantama matyti žmones, kurie per vakarą prapila kone šimtą ar daugiau litų, bet kviečia pigiausią taksi – nelaikau to racionalumo, nei taupumu, o lyginu su tais prabangių limuzinų vairuotojais, kurie tamsiu paros metu važiuoja į dujų degalines. gal tai ir nebūtų taip svarbu, jeigu ne „toks brangus taksi“, lyginant su alkoholiui išleista suma.

štai kitas pavyzdys – sveikata. ne viską galima savalaikiai ir nemokamai išsitirti savo poliklinikoje, kaip ir valstybiniai stomatologai turi savų kokybės niuansų. mūsų neracionalus taupymas ne ten kur reikia neretai atsigręžia priešais mus – negrįžtami sveikatos pokyčiai už jokius pinigus nėra nuperkami.

ne vieno kasdienis įprotis už paskutinius grašius nuosavu automobiliu važiuoti į darbą, rūkyti cigaretes, darbe sėdėti tuščiu skrandžiu, bet neskaičiuojamos tos liežuvio sunaudojamos kalorijos, kaip yra sunku gyventi bei kokia jų atžvilgiu vykdoma neteisybė. tiesa, dar vienas šeimos automobilis iš bado sėkmingai rūdija kieme.

milijonai yra ne sutaupomi, o uždirbami.