apžvalga

mikroprocesorių gamintoja amd paskelbė apie naujų 16-os branduolių procesorių rinkoje startą. amd bulldozer interlagos opteron 6200 serija tinka tam pačiam lizdui kaip ir 6100-oji serija, g34, o tai yra geras ženklas toms įmonėms, kurios yra investavusi į serverinę geležį ir kurioms vis dar trūksta procesorių resursų – tai darosi populiaru.

dar šių metų pavasarį lietuvos ir europos rinkose buvo pasirodę hp proliant serveriai su amd opteron 6100 procesoriais už konkurencingą kainą, bet dabar jų nė su žiburiu nerasi, kas mano nuojautai sako, kad visa tai buvo tik dėl akių. intel kompanija, išleidusi naujus e3 xeon procesorius, kurie skirti tik vieno procesoriaus serveriams, našumo kartelę pakėlė gal aukštai – 2 x low end’iniai intel xeon e5606 (rinkoje keičiantys e5504) procesoriai atsilieka nuo vienintelio 2-o pagal lėtumą naujojo xeon e3-1230 procesoriaus:

palyginimui 2 x e5504 = 1 x e5620 = 4,11. mano favoritas ir į akį kritęs l5640, kurio dviejų procesorių kombinacija generuoja 12,07 rodiklį, bet amd naujiena mane verčia sudvejoti mano pasirinkime. 16 branduolių šiaip ne juokas, o 2-jų procesorių kombinacija jau yra šis tas bent procesų lygiagretinime. „ekspertai“ porina, kad amd skaičiavimo našumas yra mažesnis lyginant su intel panašių parametrų mašinomis, bet manau kaina čia viską nusveria. intel elektros taupymo aspektu ženkliai deda amd’ą su 115w (pvz. l5640 srebia tik 60w).

išvada tokia – jeigu yra atliekamas pusmetis ir reikia našaus serverio(-ių), verta palaukti produktų su naujais amd 6200 procesoriais.

it reikalai man nesvetimi, rack-mountable serveriai taip pat. simpatiją jaučiu hp technikai, su ja turiu ir daugiausiai patirties. daugumai mažo ir vidutinio segmento įmonėms lietuvoje pilnai užtenka „pizza box“ dl 1xx serijos, labiau pinigingiems per akis dl3xx serijos. įmonių it brandos lygis taip pat yra svarbus naujų žaislų pirkime ir jų teikiamų privalumų įsisavinimui.

visai nesenai mūsuose jau atsirado galimybė įsigyti hp proliant dl120 g7 serijos serverius su naujais intel xeon e3 ir core i3 procesoriais. mano asmenine nuomone, jie neverti tokių pinigų, nes tokią monetą idealiausias į spintą montuojamas serveris yra dl180 g6.

palyginsiu dl120 g6 ir dl120 g7 serverius, kad galb8t kai kuriems apsisprendimas būtų lengvesnis. paminėsiu dar tai, kad vien dėl naujesnio skaičiuko, g7, gundytis šiuo konkrečiu atveju tikrai neverta, nors serveris ir modernesnis. mano pastebėjimai:

  • g6 palaiko tiek registered (rdimm) ddr3 atmintį, tiek ir unbuffered (udimm), kai naujasis g7 palaiko tik unbuffered – kažkokis tai downgrade;
  • stock’inis ir dažniausiai sutinkamas g6 yra su non hotplug diskais, t.y. kietasis diskas eina be hp disko „dėžutės“, o jam pakeisti, reikia ardyti serverį nuimant viršutinį dangtį ir kietąjį diską prisukant kaip paprastame kompiuteryje. visi g7 eina tik su hotplug bay’um, t.y. norint įdėti kietąjį diską, reikės jį pirkti iš hp kartu su „dėžute“ už ženkliai didesnę kainą nei kad atskirai diską perkant – didesnės išlaidos diskų sistemai;
  • paprastuose g6 ir g7 modeliuose eina tas pats gaidiškasis hp smart array b110i – kontroleris, naudojantis pagrindinio procesoriaus resursus ir kurio raid nustatymų nesupranta visos vmware versijos, tam tarpe ir nemokama esxi, todėl ant serverio su tokiu diskų kontroleriu vmware nematys nei raid1, nei raid5;
  • g7 atsirado galimybė pasikeisti diskų dėtuvę (drive bay) į sff, ko g6 neturėjo. tokiam serveriui iki sff diskų kaip kiaulei iki dangaus, imho;
  • g6 garantija 3 metai, g7 – tik vieneri;
  • serverio valdymui g6 turi lights-out lo100i, o g7 – ilo3;
  • maitinimo šaltiniai abiejuose serveriuose yra tie patys.

ko ir reikėjo tikėtis, g7 modeliu hp panaikina vienintelį į spintą montuojamą serverį hp proliant dl120 g6 modelį, kuriame diskai buvo naudojami ne su hp „dėžutėmis“. standartinėms programos ir paprastiems poreikiams pilnai užtenka net ir 2 branduolių procesorių, tad g7 xeon e3 tiesiog rūkytų.

kaip ir praeitais metais, taip ir šiais, aplankiau šiais metais gan ankstyvą egzotinių augalų susirinkimą parodoje „žali horizontai“, kuri vyko kaune, laisvalaikio ir pramogų centre mega. lyginant šių ir praeitų metų parodas, šiais metais paroda yra ženkliai didesnė ir joje galima jaukiai pasivaikščiojant apžiūrėti visus eksponatus. nors daugelis augalų ir matytų, bet atradau ir naujų. buvo organizuojami ir seminarai įvairiomis augalininkystės temomis, kuriems, deja, pristigo laiko.

pasidalinsiu keletu man užstrigusių dalykų:

  • erdvė buvo per didelė, jautėsi tuštuma. esant didelėms erdvėms, gal vertėtų esamą ekspoziciją sudėlioti ant didesnio stalų kiekio, nes dabar prie prie vieno eksponato pilnai telpa tik 2 žiūrovai, o galimybė apžiūrėti iš visų pusių gal būtų visai ir praktiška;
  • aš esu lapuočių augalų mėgėjas ir jų pasigedau. taip pat man trūko žemiškų ir močiutiškų augalų, nes dominavo orchidėjos (tas yra suprantama), kaktusai ir sukulentai, buvo musgaudžių ir keletas karpažolių;
  • jausmas toks, kad trūko įvairovės, net ir tų pačių prekybos centrų parduodamos augmenijos – juk mes nežinome, kokie nuostabūs augalai iš jų gali išaugti.

pagiriamasis žodis organizatoriams – lietuvos orchidėjininkų draugijai ir visiems prisidėjusiems už šį nuostabų renginį, skirtą visai lietuvai, o susisiekimas su kaunu yra labai patogus daugumai mūsų krašto gyventojų. o štai ir mano foto reportažas.

ir kaip visada dovana pačiam sau – crassula muscosa, kainavusi 5 lt. tiek pat kainavo ir bilietas į parodą.

netikėtai-nelauktai, jau kuris laikas pradėjau naudoti burnos skalavimo skysčius burnos higienai palaikyti. išbandžiau jau ne vieną šitą vandenį, tad pats laikas apibendrinti mano išvadas. priminsiu, kad vienas iš faktorių buvo šis, bet tai nereiškia, kad jeigu kas dieną burnos skalavimo skysčiu skalauju savo burną, būna pagiringas, nors neneigsiu, kad pasitaiko ir tokių situacijų.

pradėsiu iš eilės:

  • bespalvis sensodyne burnos skalavimo skystis, pagamintas gsk (glaxosmithkline) kompanijos, yra skirtas jautriems dantims. perkant buvo supakuotas popierinėje dėžutėje, kurioje gal ir buvo nurodyta, kur šis skystis pagamintas, nes ant pačio buteliuko nėra nurodyta pagaminimo vieta. tūris 300 ml, o ant buteliuko viskas parašyta tik angliškai. sensodyne skonis man labai patiko – gaivus ir mėtinis, puikiai man subalansuotas, o užsukimo dangtelis, tuo pačiu ir puodelis skysčiui įsipilti, iš visų mano ragautų skysčių, buvo pats patogiausias. buteliuko dangtelis sandarus, užsukus buteliuką galima vežiotis net ir gulintį. be alkoholio.
  • permatomas lacalut skystis raudoname buteliuke, kas mane ir apgavo, nes susigundžiau jį pirkti tik dėl raudonos spalvos. įpakuotas taip pat popierinėje dėžutėje, 300 ml, gamintojas dr. theiss, vokietija. ant buteliuko lietuviškai nė bum bum. jeigu sensodyne skonį vertinčiau 9.0, tai lacalut 9.5. skonis labai patiko, tik nepatiko ant buteliuko uždedamas dozatorius – transportuoti reikia jau 2 daiktus, iš kurių vienas, dozatorius, tikrai kur nors nusimes. nepatogu, bet skonis atperka. taip pat savyje neturi alkoholio.
  • oral-b skonis taip pat nėra šlykstus – 8.5 balo, gamintojas procter & gamble, parduodamas buteliukais be dėžutės, kiekis 300 ml. ant buteliuko lietuviška anotacija-instrukcija, gamintojas – jungtinė karalystė. spalva – mėlyna. užsukamas kamštelis mane apgavo – jis dar turėjo popierinę „tarpinę“, kuri nuo skysčio išbrinko ir teko ją velnio išlupti, ko pasekoje visiškai dingo sandarumas ir kelionėje namo į šiaulius, visas mano kuprinės turinys sėkmingai išsiskalavo ir net kojinės įgijo nuostabiai malonų mėtinį aromatą (bet ne tik jos). alcohol-free.
  • colgate plax – vienintelis iš mano bandytų burnos higienos skysčių, ant kurio buteliuko nėra paminėta, kad jis be alkoholio. instrukcija lietuvių kalba ant buteliuko yra, tūris didesnis nei prieš tai naudotų – 500 ml, gamintojas colgate-palmolive, o pagaminta šveicarijoje. pats šlykščiausias skonis ever! juo ryte prasiskalavęs burną jaučiuosi taip, lyg vakare būčiau 5-etą alaus bokalų išgėręs. dvokia jis man alkoholiu, skonis nemalonus ir negaivus, todėl stovi ir rūgsta kampe. skonis – 3 balai (yra ir dar blogesnių).
  • norfoje aptikau itališką gaminį – pasta del capitano, žydrai žalios spalvos su propoliu ir žaliąja arbata, be alkoholio. popierinė lietuviška instrukcija ant buteliuko užklijuota ir ilgai nesilaikys, bet buteliuko nugarėlėje esančioje etiketėje yra instrukcija anglų ir rusų kalbomis. gamintojas – ciccarelli, italija. kamštelis nėra labai patogus įsipilti ir gerti, bet sandarus. skonis man patiko, tikras lacalut konkurentas – 9.4. buteliuko talpa – 400 ml.

ir pabaigai nokautas – atominis graikiškas eludril. instrukcija pati kalba už save:

rekomenduojamas po burnos ertmės chirurginių procedūrų.

mažas kiekis, tik 200 ml, rekomenduojama skiesti vandeniu, raudonos spalvos. kad be alkoholio paminėta taip pat nėra. gamintojas pierre fabre medicament, graikija. na ir šio skysčio vinis – skonis, kuris, nors ir skiedžiamas, sunkiai burnoje išlaikomas rekomenduojamas 30 sekundžių, nes visą burną ir liežuvį siaubingai graužia, o skonis baisiai nemalonus, baisesnis net už colgate plax. buteliukas užsukamas metalinių dangteliu, atskirai pridedamas skiedimo dozatorius su žymėmis. stiprus reikalas, tinka žadinimui iš miegų.