bendravimas

kai namo grįžti vėlai ir už slenksčio stovi lova, eini miegoti su darbinėmis mintimis, o ryte atsikeli jau su jų sprendimu, per parą miegas užima tik 6-ias valandas, į darbą važiuoji ne tuo autobusu, ryte nesėkmingai žadina 3 žadintuvai, atrandama nauja miego stadija stovint, vakare svoris būna nukritęs 3 kg, darbe pamatai kokios skirtingos gali būti kojinės, projektoriaus bandymas įjungti jo neužmaitinus, galvoji koks skanus yra šlapias kačių maistas, maišaisi kur kairė ir kur dešinė pusė. ir galiausiai – kai po savaitgalio į darbą eini nesiskutęs barzdos ir internetinio dienoraščio rašymą keičia miegas.

internetas ir google senai yra sinonimai žmonių galvose ir be jų dauguma neįsivaizduoja naršymo internete, kai ta pati didžioji internautų dalis savo mėgiamoje naršyklėje google yra pasidarę savo namų puslapiu (angl. home page). nesvarbu, kokią gudrią paieškos sistemą mes naudojame, jis nėra visagalė, o jos rezultatai yra apriboti įvairiausių priežasčių, apie kurias čia ir pamąstysiu.

  • šia prasme aš sutinku, kad jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra visai, o įmonei neturėti internetinės svetainės, tai ne tik kad savęs negerbti, bet ir nesiorientuoti į verslą. dažnai kyla aibė diskusijų, graži svetainė ar ne, funkcionali ji ar neinformatyvi ir pan., bet ji arba yra, arba jos nėra, nes skambinti informaciniu telefonu ir teirautis įmonės kontaktinio telefono tikrai nėra patraukliu šiame kompiuterizuotos vergijos amžiuje. taip mes apribojame save būti pastebėtais, o 25 lt per metus už svetainės talpinimą net blog’eriai gali sau leisti.
  • 1-ame punkte aišku, kad asilu būnant žmonių gyvenimą nelengva turėtų būti gyventi, o sekantis akcentas yra turinys. man, kaip informacijos ieškovui, nėra svarbu unikalus tas turinys ar ne, nes aš nesu paieškos sistema, man kur kas yra svarbiau rasti tai, ko aš ieškau ir gauti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie paieškos turinį. internetinės svetainės dizainas gali būti kliuvinys, bet jeigu turinys yra tai, ko man reikia, dizaino prasmė blanksta, nebent juodame fone juodomis raidėmis būtų parašyta. plagiatais mes dar ilgai būsime, todėl daugelis nesivargina detaliau aprašyti savo paslaugas su detalėmis, nes kur kas paprasčiau tai nukopijuoti nuo konkurentų rinkinio arba kreivai išversti su google vertėju ir džiaugtis gausiu turinio kiekiu, kai dažnas net iki antro sakinio nedaskaito. galbūt tai prarastas potencialus klientas.
  • paskutinis, ir pats svarbiausias punktas – paieškos sistemos nereitinguoja kliento gabumų, elgsenos, požiūrio, patikimumo ir daug kitų faktorių, kurių į svetainę įdėti neina. dalykas čia slidus, nes kas vienam tinka, kitam gali visiškai būti nepriimtina ir vienos tiesios čia nėra ir būti negali, nes jos iš tiesų vienos nėra. labiau tai taikoma mažesnėms įmonėms, kurio dar neturi vietos po saule, arba ta vieta labai mažame plotelyje ir debesuota, bet ja tikėti ir pasitikėti iš tiesų yra labai ir labai sunku, nes darbuose dauguma žmonių nėra linkę rizikuoti, o savo darbdavių akivaizdoje jie laukia tik saldaus užpakaliuko savo liežuvėliams. kažkur svetur, už jūrų marių ir lietuvos sienų, yra išvystytos mažos parduotuvėlės, kad ir maisto, kurios remiasi asmeninio šeimininko dėmesiu ir šypsena, kai tuo tarpu pas mus verslas prasideda nuo išankstinės sąskaitos-faktūros.

kokie kriterijai mums yra svarbus individualiai, mes net pasakyti daugumos jų negalime, mes juos jaučiame visumoje ir vidinis balsas čia irgi dalyvauja, bet rasti telefono numerį, pakalbėti ir yra tas užčiuoptas pulsas, kuris mums daug ką ir išduoda – apie jį ir apie mus. santykių gyvenime ogi viskas lygiai taip pat – šnektelėjai ir taškai ant „i“ sudėti. pabaigai: dirbama su žmonėmis, o ne su įmonėmis.

mechaninis rankos veiksmas kažkuria ranka užmigdyti žadintuvą 4-ame bandyme baigiasi nesėkme ir tamsyje tenka ropštis iš lovos ir tik nepilna minutė vienos miegančios akies, o kitos ketvirtadalį pabudusios, motyvuoja su ta sąlyga, kad tą laiką 75% dar miegi. kita motyvacija dar miega, kuriai žadintuvas nereikalingas, o dantų šepetukas refleksiškai makaluojasi burnoje į galvą lendant mintims, kad rytinis svoris turi negerą tendenciją. laikas priešas, todėl rytinį feng shui iškrovos meditavimą ant puodo tenka atidėti vakarui, kas nuo pat ryto pradeda gadinti nuotaiką dėl keltos nepraeitų mobiliąjame telefone esančio žaidimo lygių ir neatliktos iškrovos procedūros. tuštintis ypač yra smagu su žurnalu „žmonės“.

atvėso. kieme nepažįstamų kaimynų brigada įnirtingai gramdė automobilių stiklus nuo susidariusio naktinio ledo, o vaikai, įvakuumuoti į žieminius rūbus lingavo graužti knygų. lauke nulis, aplinkiniai, apsimuturiavę šalikais, kepurėmis ir pirštinėmis, skubėjo įvairiomis kryptimis laukti skirtingais numeriais pažymėto visuomeninio transporto. 10 minučių kelio iki sustojimo ir akys atsiveria, ausys paraudonuoja, o snarglys išduoda judėjimo kelią. mes patys sau esame išdavikai.

eiliškumas svorio neturi.

  1. skustis barzdą – o siaube, koks laikui imlus procesas. sunkiausia pradėti, po to jau nėra kur dingti. bet tenka, kartais situacijos priverčia, nes kitaip vaikščiočiau apšepęs.
  2. jei ne dantų higiena, dantų nevalyčiau – kasdienis veikalas miegančia galva. deja, bet is a must.
  3. manikiūras + pedikiūras – vaikystėje rankų nagus nusikramtydavau (feeee), subrendus taip kvailai nesielgiu – nesvarbu, vyras ar moteris, žmogaus nagai, kaip ir batai, daug ką apie jį pasako. nagai daugiau.
  4. skubant nešti tokią daiktų gausybę ir sunkenybę, kad toli nunešti neina – tai iš rankų iškrenta, tai maišelis suplyšta, …
  5. anksti keltis – darbas yra blogis.
  6. lyginti baltinius – kaip bėgimas: ir užknisa, ir žavi.
  7. stovėti automobilių spūstyse, kamščiuose – veltui praleistas laikas.
  8. vėluoti darbiniais reikalais – visi kiti vėlavimai daugiau-mažiau man balalaika su keletu išimčių, o darbiniai santykiai man yra svarbūs, už juos aš gaunu monetą.
  9. skubėti, verstis per galvą – daug ląstelių žūva nežinia vardan ko.
  10. palietus darbinę temą, dar viena erzinanti situacija – kai darbe viskas griūna. tuom viskas ir pasakyta.
  11. darbe, susirinkimo metu, įsiterpti, kai girdi, kad kalbėtojas visišką mėšlą kalba.

netgi labai neerzinantis užsiėmimas – žiūrėti pro langą, tinka ir darbe.

taip jau būna, kad keletą kartų į metus tenka aplankyti artimuosius, kuo, iš tiesų, būtų galima mėgautis kur kas dažniau, jei ne jei. atstumas nuo vilniaus padorus, tik iki šiaulių, taigi viso labo tik ~230 km gaunasi, o važiuojant dyzelinu kelionė ne taip jau skaudžiai piniginei ir jaučiasi. iš tiesų, tai dažniausiai būna pliusas finansine prasme, konvertavus automobilio vežamą turinį. o jeigu būti visiškai atviram, gryžus namo visada vyksta stebuklas – lengvojo automobilio virsmas krovininiu sunkvežimiu ir labai nedaug tam stebuklui trūksta iki tapimo bulvių kasimo mašina. na, be technikos yra dar ir motyvas grįžti namo, nes jautiesi laukiamas, išsiilgtas, o maisto patiekalų asortimentas taip pat nėra paskutinėje vietoje.

mano kantrumo riba, priklausomai nuo nuotaikos ir  namiškių postringavimo ir kalbų, svyruoja 30-60 minučių intervale, nes po tiek laiko man pradeda skaudėti galvą nuo mokymų, pamokymų, gyvenimo tiesų kišimo į galvą, „papasakok kaip gyveni“, „suvalgyk dar šitą ir aną“ ir dar daug ko. džiugu, kad po keletos metų prie manęs ir sesuo prisijungė – mes nesame pratę prie tokio balsų srauto ir dėmesio, jo mums per daug. na nežinau, suk kokiomis mintimis kiti važiuoja namo, bet aš važiuoju vis su ta pačia utopine mintimi pailsėti, kas banaliu požiūriu reiškia patylėti kartu su artimais žmonėmis. pastebėjau, kad mano kantrybės intervalas tiesiogiai priklausomas nuo valgymo proceso, nes turbūt tai yra vienintelė priežastis negirdėti ir nekalbėti, be wc, žinoma.

viso to ilgesio ir kelionės atsikandama greitai, todėl namo grįžimo dieną greitasis traukinys iš pat ryto trepsi prie durų laukdamas jau supakuotų ryšulėlių su balandėliais (šis maistas 100% garantuotas, tradicija), dešromis, lašiniais, kepta duona, bulvių ir obuolių maišais ir uogienėmis, kurių stiklainių barškėjimas lydi visą kelionę. sudie, sveiki namai, man reikia laiko nuo jūsų pailsėti grįžus į savus namus, kad būtų galima pasimėgauti tyla.