kaunas

šiandien kaune išbandžiau schwinn ic elite bike dviračio mynimą salėje su activio sistema. nusivežiau savo dviratininko batus, aprangą, kad būtų galima normaliai fiziškai išsikrauti. gyvai tai atrodo štai taip:

kaip veikia activio sistema – visiems dviratininkams po krūtine užsegamas daviklis, kuris fiksuoja sportininko pulsą, kuris per projektorių yra rodomas ekrane, kuriame matosi visų sportininkų pulsų duomenys. treneris muzikos pagalba užduoda tempą, todėl jums patiems reikia pagal savo galimybes pasididinti arba susimažinti krūvį, kuris jaučiamas minant pedalus. yra 5-ios pulso zonos: neutralus, lengvas, normalus, vidutinis ir dažnas. pagal sportininko amžių, kurį prie jo daviklio į sistemą įveda treneris, automatiškai sistema žino, kokiam amžiui kokios pulso atkarpos priklauso. visas akcentas yra – pulso reguliavimas ir pataikymas į trenerio sakomą pulso rėžį, kuris pateikiamas per garsiakalbius. yra keletas mynimo būdų: atsisėdus (rankos viena šalia kitos ant vairo), atsisėdus (rankos plačiau ant vairo), mynimas atsistojus (rankos kuo toliau nuo pedalų, vairo „ragų“ pradžioje) ir mynimas atsistojus, kai rankos viena šalia kitos, o sportininkas mina beveik stovintis (ne susilenkęs kaip prieš tai paminėtu atveju).

mano atsiliepimas apie tai:

pliusai:

  • teisinga prakaito liejimo forma;
  • gerai pradedantiesiems;
  • nebloga laisvalaikio leidimo forma mėgėjams;
  • trunka 45min.;
  • lavina ištvermę;

minusai:

  • nėra individualios programos (man jos norėtųsi;
  • man tai per silpna, norisi daugiau save realizuoti, išsikrauti, nepasiekiu savo galimybių ribos;
  • per trumpas laikas, galėtų bent 1,5val. būti;
  • netiko mano batai esamiems pedalams. mano batai štai tokie:o mano dviračio pedalai tokie, „kiaušinių plakėjai“ (angl. egg beater):
  • be dviratininko batų su technika nepadirbsi;
  • minti su paprastais sportiniais bateliais paskausta kojų padai, nes ji batas būna paverstos „c“, t.y. apgaubęs pedalą;
  • patalpose pritaikytas dviratis neturi gyvo dviračio žavesio, kad kiekvienu užmynimu jauti, kaip pasistumi į priekį;
  • labai nepatogūs gertuvių laikikliai, esantys ant dviračių;

mano reziumė: kaip mankšta – gerai, bet kaip treniruotė – ne (nepamirškime, kad mano treniruotės kilometražas ~50km, todėl daugeliui dviratis + activio, manau, yra idealus dalykas).

tęsiant vakarykščią temą, šiandien universitete buvo egzaminas, tai užmačiau štai tokį augaliuką:

šis augalas vadinasi agave lophantha (agava šeimos atstovas), taip pat žinau viena, kad pasiskolintas mažas jo augliukas jau persodintas ir tupi ant palangės. mintis linksta prie to didelio augalo, kurio tik stiebas matosi, bet bijau, kad apsauga mano gudrybę gali pastebėti ir neigiamai tai įvertinti. darbe 1-ame aukšte taip pat auga kažkokios pseudo palmės, mačiau, net keli daigai yra išleisti kokio 30cm aukščio. vazonėlį, kartu su maistu, pirkau maisto prekių krautuvėje, tai pajaučiau, kad mane link gigantomanijos patraukė – norisi ne per mažo vazonėlio, nors ne visi augalai bus aukšti ir išsikeroję.

agave lophantha priežiūra: laikyti reikia atviroje saulėje, laistyti retai (max 1 kartą per savaitę), augimo tempas – lėtas.

beje, reikia jau kažką galvoti link vietos augalams, nes palangės tiek darbe, tiek ir namie, ne begalinės, o vietos ant grindų taip pat mažėja. dovanos augalais (gėlėmis) vis dar priimamos.

šiandien diena veltui nepraėjo: nuo pietų egzaminas kaune, toliau egzotinių augalų paroda raudondvaryje „žali horizontai“ (dar kol radau aš tą raudondvario dvarą) – įsigijau 2 nedidelės gėlytes (plenciukus), grįžtant iš parodos žemuosiuose kaniūkuose policija su girlianda iš paskos sustabdo – jau 2 mėnesiai kaip automobilio techninė apžiūra pasibaigusi, bauda 100lt (minimali bauda, nes laaaaabai senai buvau baustas), apsiforminus sukuosi atgal ir važiuoju į techninių apžiūrų centrą tuose pačiuose žemuosiuose kaniūkuose – 42lt ir 40min. laukimo ir žali lipdukai jau puikuojasi ant numerių. sėkmingai grįžau į universitetą, atlikau keletą svarbių darbelių ir 18:00val. pradėjome futbolo varžybas tarp dėstytojų (deja, jų buvo tik 2vnt.) ir magistrantų – žaidėme mokyklos stadiono aikštėje (truputėlį sumažinome jį mobiliais kilnojamais vartais), komandose buvo po 6 žaidėjus, rungtynių rezultatas 6:6. po futbolo komanda pajudėjo į molo čili piceriją: po vieną alaus ir picą/kebabą. laikas tikrai neprailgo, o 22:00 pajudėjau link namų, į vilnių.

kelias ramus, neperkrautas, o aplinkui – gražus rūkas.