metafora

šiandien nėjosi, nors užmanymas buvo geras. liūdna savaitė be nuotaikos, kai pilnatis manęs neveikia. ir stiprėjantis egoizmas, paremtas dabartizmu. populiaru mūsuose, bet nehumaniška manyje. geras tas vakarinis nelyginėmis dienomis darbas, o jis man niekada nebūna tuščias. situacija tokia. kai skaičius bus 4, tada bus galima būti tuščiu, bet ir laiko tėkmė bus netoli to. orientuojuosi į darbą po darbo, o juk ateis tos dienos, kai reikės pro langą žiūrėti. tai štai, šiandien kirtosi kojos, kaip užsikerta spynos sklendė. nemaloni situacija, nors viskas ir sutepta. šis darbas tolina, nesvarbu, kad žemė apvali. nereikia maišyti, čia aš kalbu ne apie darbą, o apie darbą. kriaušės ir obuoliai juk skirtingi, nors azijiečiai mums visi vienodi. techninė problema šiandien išliko, technika pavedė ir darbo nebuvo. lauksiu kitos dienos.

visuomeninis transportas, tarpmiestiniai autobusai, tarptautiniai traukiniai ir lėktuvai, visi turi sustojimus, į kuriuos miela pakartotinai grįžti, prisiminti, pasisemti saulės šilumos ar keleivių šypsenų. grįžtamumas ir pasikartojimas. gyvenime taip nėra, čia mes turime tik bilietą į vieną pusę, o kai jo neturime, kartais trypiame vietoje ir nerimstame iš nekantrumo ar nuobodybės, arba tuo mėgaujamės, džiaugiamės būdami izoliuoti ir nelaukiame tos kitos stotelės, kurioje dabartis virs praeitimi. bet tai lyg kino seansas, kuriame mėgaujiesi filmu, o jis ima ir pasibaigia.

aš stoviu stotelėje, švytintis ir patenkintas, aplinkui šviečia pavasarėjanti saulė, ir aš mėgaujuosi ta aplinka, tuo klimatu. galiu sau tai leisti, nes žinau, kad ši stotelė man laikina, nors aš vis labai prie jos prisirišu. atsisėdus sunku pakilti, nes sėdėti yra lengviau nei stovėti, todėl aš viliuosi, kad mano transportui atvažiavus, užpakalis nebus pilnas akmenų, o kojos nebus medinės. po truputį kraunuosi lagaminus.

vėlyvas skambutis į duris. tenka kiek palaukti, nes dabar naktis ir žmonės miega. durys atsidaro ir ant pečių krenta jos rankos, kartu su lengvu kūnu, pridengtu naktiniais. jos rankos apsikabina, nusvyra už nugaros ir ji lengvai pakimba svečiui ant kaklo ir užmiega. jis žiūri kiek sutrikęs pro jos nuogus pečius, jos plaukuose jis jaučia jūros ošimą. jis švelniai ją apkabina per juosmenį ir įneša pro duris. vakarienės šiandien nebus.

to jausmo jis jau nebe pamirš.