bendravimas

vau, šiandien socialiniame tinkle facebook (bent kokia iš jo nauda) pamačiau vdu menų centro organizuojamą dviračių žygį į žeimių dvarą – tik 43 km nuo kauno, o skamba tikrai labai patraukliai, juo labiau su menininkais, kurie iš prigimties yra gimę su gitaromis ir ant ant galvos ne kartą iš medžių kritę. renginys nemokamas, kas juo labiau yra patrauklu ne tik studentijai, bet ir dviračiams prijaučiantiems žmonėms. kelionė su nakvyne, nors ir nebūtinai, o kadangi organizuoja menininkai, tai nenuostabu, kad nakvynė iš sekmadienio į pirmadienį, t.y. 09.05-09.06 dienomis.

renginio programa štai tokia:

  • rugsėjo 5 dieną:
    11 val. dalyviai susitinka prie kauno pilies;
    ~15-16 val. atvykimas į dvarą;
    ~17 val. supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas;
    nuo 18 val. stalo žaidimai bei skaitykla;
    22 val. kino peržiūra;
  • rugsėjo 6 dieną:
    11 val. diskusija prie pusryčių stalo;
    14 val. išvykimas namo.

beje, būtina registracija! o čia ir preliminarus kelionės žemėlapis:

labai gundausi važiuoti – arba su nakvyne, ar be jos.

Renginio programaRugsėjo 5 diena

11 val. dalyviai susitinka prie Kauno pilies.
~15-16 val. Atvykimas į dvarą
~17 val. Supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas
Nuo 18 val. – stalo žaidimai bei skaitykla
22 val. – kino peržiūra
Rugsėjo 6 diena
11 val. – diskusija prie pusryčių stalo
14 val. – išvykimas namo

vieni internetiniai dienoraščiai, aka blog’ai, yra populiaresni, o kiti – nelabai. nėra lengva pasakyti kas tai įtakoja – vieni sakys, kad temos, kiti – marketingas ar reklama, o tik nedaugelis pagalvos apie verslą. viename fantastiniame filme matytas vaizdas: žmonės moka pinigus už tai, kad girdėtų, kaip juos giria. rašyti blog’ą sau yra viena, o rašyti kitiems – dviveidiškumas. internetinių dienoraščių rašymo verslas lietuvoje nėra populiarus, nedaugelis svetainių gali pasigirti dideliu lankytojų srautu, kurie per mėnesį kažkiek prispaudžia reklaminių užsklandų, patalpintų autoriaus blog’e. man rašymas atima nemažai laiko, vidutiniškai ~1 valandą per dieną, kurią kiti sėkmingai skiria pietų miegui ar kiurksojimui prie žydrojo ekrano – toks jų uždaras dienoraštis. rašyti tai, ko nori masės, iš dalies yra talentas, kaip ir ne kiekvienam sekasi savo verslą pradėti, bet toks rašymas yra nutolęs nuo autoriaus kaip minimum per 2 žingsnius: grynakraujiškumas ir tiesa. deja, net ir pats rašymo stilius būna ne žmogaus autonominis, o „sutagintas“, pritaikytas paieškoms sistemoms, o ne savo individualios nuomonės pateikimui. blog’ai prarado asmeniškumą ir nuo žmogaus transformavosi į komerciją.

štai kaip sekasi mūsų kaimynams rusams:

užmačiau kasmetinį lietuvos blogerių susitikimo tinklalapį blogout 2010, kuriame labiausiai patiko programa: mano šuns ir kaimyno pasėdėjimas, pavadintas netgi lietuvos blogerių susitikimu. žiūrim ką turim – 30 minučių pirma tema, diskusija 1val. (laikui užpildyti), konkursas-viktorina rėmėjams pagerbti ir dar 40 minučių kita diskusija. turiningas trenkimasis į palangą dėl ~2val. pliurpalynės, kurioje pusė laiko skirta it tema. euroblogo diskusija „kodėl lietuvoje kolektyviniai tinklaraščiai ilgai neišsilaiko?“ – vienintelė dėmesio verta ir, spėju, daugumai aktuali tema, bet kokio velnio dėl to trenktis į palangą (netgi ir iš klaipėdos)?

o blogout logo man patiko:

renginyje nebuvau, bet ką matau, tai visiška lemputė.

visi mes dievobaimingi avinėliai su savais niuansais, tiek gerais, tiek ir nelabai. kadangi politikai yra visuomenės atspindys, tai matomai pirmoje vietoje kiekvienam reikėtų nuo savęs pradėti, kad patys keisdamiesi gerintume gyvenimo kokybę ne tik rinkdami tautos atstovus į seimą. kada mes atkreipsime į tai dėmesį ir visa tai eliminuosime, pakeisime?

  • kyšiai – teisėsaugos pareigūnams (policininkams), daktarams, gydytojams, valstybės tarnautojams (sodra, vmi), žemėtvarkos specialistams, detaliųjų planų rengėjams (žemės, būsto), transporto priemonių techninės priežiūros tikrintojams (regitra);
  • elgesys, kultūra, mentalitetas, moralė – vairuojant, automobilių parkavimas invalidams skirtose vietose, keikimasis, tolerancija, mandagumas, susimokėti už automobilio parkavimą, nevažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, važiavimas autobusams skirta juosta, kantrybė, savęs aukštinimas ir kitų niekinimas, pagalba, labdara, arogancija;
  • politika – nenoras stengtis visų labui, partijų prieštaravimas viena kitai, postų laikymasis, korumpuoti valdininkai, korupcija, nebaudžiamumas, nepasidalijimas postais;
  • švietimas – vaikų, paauglių teisės bet ne pareigos, žalingi įpročiai, auklėjimo kokybė, sąlygos įgyti išsilavinimą;
  • užimtumas – būreliai, užklasinė veikla, darbo vietų skatinimas.

ką dar galima pridurti ir kas padės/privers pasirinkti teisingą kelią?

šiandien diena veltui nepraėjo: nuo pietų egzaminas kaune, toliau egzotinių augalų paroda raudondvaryje „žali horizontai“ (dar kol radau aš tą raudondvario dvarą) – įsigijau 2 nedidelės gėlytes (plenciukus), grįžtant iš parodos žemuosiuose kaniūkuose policija su girlianda iš paskos sustabdo – jau 2 mėnesiai kaip automobilio techninė apžiūra pasibaigusi, bauda 100lt (minimali bauda, nes laaaaabai senai buvau baustas), apsiforminus sukuosi atgal ir važiuoju į techninių apžiūrų centrą tuose pačiuose žemuosiuose kaniūkuose – 42lt ir 40min. laukimo ir žali lipdukai jau puikuojasi ant numerių. sėkmingai grįžau į universitetą, atlikau keletą svarbių darbelių ir 18:00val. pradėjome futbolo varžybas tarp dėstytojų (deja, jų buvo tik 2vnt.) ir magistrantų – žaidėme mokyklos stadiono aikštėje (truputėlį sumažinome jį mobiliais kilnojamais vartais), komandose buvo po 6 žaidėjus, rungtynių rezultatas 6:6. po futbolo komanda pajudėjo į molo čili piceriją: po vieną alaus ir picą/kebabą. laikas tikrai neprailgo, o 22:00 pajudėjau link namų, į vilnių.

kelias ramus, neperkrautas, o aplinkui – gražus rūkas.