darbas

smagu, kai ilgas darbas vainikuojamas sėkme – šiandien rasta ir ištaisyta smsdykai.lt varikliuko klaida, kurią įvardinčiau kaip backdoor’ą. nepameluočiau sakydamas, kad šiam sprendimui prireikė ne vieno ir ne dviejų mėnesių, nors work arround’ai ir buvo pritaikyti – einame į kitą paslaugų teikimo lygmenį su nauja kokybe ir naujomis funkcijomis, kas yra gerai. kai vieni taiso sistemines klaidas, kiti bando išradinėti dviratį ir net neįsivaizduoja, koks kelias jų laukia. sėkmės ir jiems!

ištakos ir pradinė mintis – realizuoju savo mintis laisvai, kurios pasiklys begaliniuose interneto tuneliuose ir būsiu laisvas kaip vėjas, švilpaujantis melodijas kur man norisi ir kur niekas manęs nepažįsta. negyvenamosios salos sindromas provokuoja mus atostogauti šalyse, kur nėra lietuvių ir negirdėti rusakalbių, nes tai žeidžia mūsų privatumą ir griauna aliuzijas į tikrą poilsį, nors oficiali versija yra šiltas klimatas, kuris lyg priedanga pridengia apnuogintą mūsų asmeninio gyvenimo užpakalį.

žalės dažymas, savęs apgaudinėjimas, apsimetinėjimas šlanga – kasdienis mūsų užsiėmimas, kuris net miegant realizuojasi sapnuose, kas realybėje yra ne kas kita kaip pasiteisinimai, neapgalvoti, naivūs ir visiškai neįtikinami. naivu manyti, kad skaitytojų tarpe nėra bendradarbių, giminių ir draugų – tai netgi didžioji auditorija, kuri pakeičia pirminį poreikį rašyti asmeninį dienoraštį internete ir skatinantys partizaninę veiklą.

keletas atvirų įrašų ir facebook’o draugų sąraše gali žiojėti nulis draugų. bet ne nulis skaitytojų. ką pagalvos bendradarbiai, kolegos, draugai ar pažįstami, bet bandome save įtikinti, kad jie yra be galo svarbūs mūsų gyvenimo procese, kai iš tiesų jie yra tik bedantės hienos bandančios įkasti į storžievį egoistinio autoriaus kaklą. balanso lygsvara naikina mūsų tautiškumą savo mintims, gimdo kaukių kolekciją. kaukė darbe, namie, su draugu a ir draugu b, kaukė proginė ir kasdienė, lyg švarūs sportiniai bateliai ir purvini kostiuminiai batai, be kurių mes nesirodome viešumoje, nes šalta kojoms ir nepatogu.

aš žinau, kad pradžiai aš esu veidmainis pats sau, ir kiek mano asmeniškumo čia yra? deja.

šiandien turėjau diskusiją/pokalbį/ginčą/aptarimą/posėdį, kuris, mano galva, nuėjo per toli ir aš dėl to prisiimu atsakomybę, nes visa tai įvyko ne vietoje, ne laiku ir ne prie tų ausų, kurios turėtų tai girdėti. atsiprašau. nesigilinant apie ką konkrečiai buvo kalbama, galiu paminėti tai, kad kalba vyko darbiniais klausimais ir kompetenciją. štai kokie mano pamąstymai apie tai po šio susitikimo:

  • aukštojo mokslo išsilavinimo laipsnis – profesorius, daktaras ar žemesnis, yra be galo svarbus kompetencijos pagrindime, bet juk tai ką moko aukštosiose mokymo įstaigose, toli gražu nėra tai, ko reikia verslui;
  • pareiginis statusas – direktorius ar „tik“ departamento/skyriaus vadovas ar net pavaduotojas – visa tai yra šlamštas, nes kuo didesnis statusas, tuo neva tai daugiau kompetencijos turima. banalu ir tiek;
  • pavaldinių kiekis – kuo jų daugiau, tuo, atseit, kompetencija, žinios, patirtis ir visa kita, yra kiekybinė persvara. net nesvarbu, ar tie darbuotojai griovių kasėjai, ar dirba intelektualų darbą;
  • jeigu tu dirbi informacinių technologijų srityje, vadinasi visiškai (!) nieko nenutuoki apie strateginių planų sudarymą – jokie argumentai prieš tai net negali egzistuoti;
  • na, ir žinoma, įmonės mastas, kurioje darbuotojas yra dirbęs, kokią patirtį yra sukaupęs ir kiek tos įmonės investuodavo į procesų valdymą, verslo veiklos optimizavimą ir t.t. – šie argumentai nėra reikšmingi, kai remiamasi tik aukščiau išdėstytais argumentais.

pamačiau neklystantį žmogų, sėkmės jam.

aną dieną kaip įprastai keliaudamas į kauną klausiau žinių radijo laidos su šios laidos savininku augustinu rakausku. ne viena šio žmogaus mintis, mano galva, yra į pievą, bet kartais jam pavyksta pasakyti ir tai, kas mane sudomina, o šioje laidoje mano dėmesį pritraukė „kaip sau“ fenomenas. dažnai ir aš pagalvoju, o kartais ir pasakau, kad darbe ar konkrečiame reikale, nesvarbu ar tai būtų fizinis ar protinis darbas, veikla, talka, mokymas ar dar kažkas, aš mąstau, kad save aš tai idėjai atiduodu 100%, kas mano suvokimu yra beveik tapatu pasakymui „kaip sau“. tokį pasakymą aš suprantu kaip nuoširdų atsidėjimą, darbo ar užduoties atlikimą laiku, kokybiškai ir tiksliai. iš tiesų iki tos laidos mano supratimas kaip tik toks ir buvo, o kad gali būti ir kitaip, aš tiesiog negalėjau net įsivaizduoti, o ir motyvo tam, iš tiesų, nebuvo. aš supratau, kad „kaip sau“ yra apribotas individo pasaulio suvokimu, gabumais naudotis aplink esančiais resursais. tai yra žmogaus patirtis ir supratimas kas yra gera ir kas yra bloga, gyvenimo matymas tik savo akimis ir iš aplinkos gautos informacijos apdorojimas savo vidinio suvokimu mechanizmais. šis reiškinys nėra tas pats, kas 2+2=4, nes tai nėra matematiškai įrodoma teorema, o darbuotojo kad ir geri ketinimai ir noras gali prasilenkti su darbdavio ar vadovo supratimu apie turimą atlikti užduotį. dabar suprantu, kad „kaip sau“ nevisada yra gerai. štai mano pavyzdys: taip, aš esu klijavęs plyteles ir suprantu, kaip tai daugmaž yra atliekama. taip, aš stengiuosi, darau „kaip sau“, kruopščiai ir atidžiai, bet mano atlikto darbo kokybė nėra gera, o darbo tempas yra lėtas lyginant su profesionaliu šios srities specialistu. vien noro ir pastangų neužtenka savo teisybei įrodyti, o tiesa yra ta, kad darbdavys matuoja ne pastangomis, o atliktu darbu. šis pavyzdys apie darbą, bet ne tik darbe mes stengiamės, ar ne taip?

ir nevalia pamiršti, kad „kaip sau“ yra lavinamas dalykas, kaip kompetencija, patirtis, įdirbis, bendravimas su žmonėmis ir visa kita, ką išmokęs ant pečių nenešiosi. ši laida man patiko.

kai namo grįžti vėlai ir už slenksčio stovi lova, eini miegoti su darbinėmis mintimis, o ryte atsikeli jau su jų sprendimu, per parą miegas užima tik 6-ias valandas, į darbą važiuoji ne tuo autobusu, ryte nesėkmingai žadina 3 žadintuvai, atrandama nauja miego stadija stovint, vakare svoris būna nukritęs 3 kg, darbe pamatai kokios skirtingos gali būti kojinės, projektoriaus bandymas įjungti jo neužmaitinus, galvoji koks skanus yra šlapias kačių maistas, maišaisi kur kairė ir kur dešinė pusė. ir galiausiai – kai po savaitgalio į darbą eini nesiskutęs barzdos ir internetinio dienoraščio rašymą keičia miegas.