mintys

ne visada jis būna malonus, bet triukšmas neleidžia užsimegzti irzlumui. garsas, lyg nematerialus ilgalaikis turtas, turi savybių lyg aura mus supti, nors iki šventumo mums visiems karto sudėjus dar trūksta. stačiokas, pagonis ar kitaip tikintis nenorėtų ginčytis dėl gyvenimo prasmės, kai tą laiką galėtų skirti savo įsitikinimų išpažinimui. ilga laiką man nedavė ramybės mintis, kaip atskirti temperatūrą nuo triukšmo, kad šilumos produktą panaudoti tikslingiau nei triukšmui laikyti. mintyse koją užsidedu ant garso ir matau, kaip jis man paklūsta, neprieštarauja, o aš jį galiu be triukšmo pastumti į kampą. deja, garsas – tepli bjaurybė ir paskui save palieka solidų pėdsaką. vis tiek jie turi kažkokio panašumo į vandenį.

keletą dienų mane apėmęs nerimas, kurio užuolaidas link žemės traukia baimė. karnizai nėra tvirti, tad nereikia pervertinti savų galimybių, o silpni segtukai vis tiek pasiduos. lyginamųjų objektų sąraše mažiausią nerimą kelia baubas – tokia tamsi, vaikiška pasakų būtybė, krečianti kvailystes ne dėl savo noro, o dėl pareigos. nenoriu juos vardinti ir traukti iš šaltos balos lyg atgulėtus lapus, džiaugiuosi jų kareiviška laikysena man neįkandamoje tamsoje. tos ekonominės lemputės nepateisina savęs buityje, bet kaip smagu yra po ja būti, nors ta riba jau būna apskrita, kurios tamsoje tyliai šachmatais lošia konkurentai. deja, bet nesmagu, kai negali atsitraukti žingsniu atgal, o į vaizduotės kuriamą prarajos horizonto tiesiąją galima atsiremti atbula ranka.

kitą dieną vėl tiesioji, kai stovi prie durų ir sugeri beldimą. nei bėgt, nei rėkt, o kojos slysta maloniai.

savaitgalį važiuosiu, į miškus ar laukus, šunkeliais ar asfaltu, važiuosiu paklaidžioti ir pailsėti, paliūdėti ir pasimėgauti tuo nuostabiu metu ir ta akimirka, kuria galiu džiaugtis. nesvarbu, koks tai dviratis, nelabai svarbus ir oras, aš renkuosi trauką, šauksmą, poilsį ir atlėgį. žinau, kad yra susikaupę daugelis minčių, nors ne visoms joms bus paruoštas kalnuotas takelis. važiuosiu kur nevažiavęs, arba kur yra skaudu važiuoti, noriu prisiminti tas užmirštas vietas ir tą vėją, kuris tada buvo nuotaikingas ir šiltas. tikiu, kad gal nutiks ir visiškai kitaip, spontaniškai ir smagiai, bet kartais norisi vienam pamedituoti, išlieti pikto prakaito lašus, kad toks esu. pakrautos muzikos centro baterijos, įkrautas žibintas ir šilta apranga suteiks sąlygas nostalgiškai parymoti.

jau dabar jaučiu ir žinau, kaip malonu yra prisiminti skaudžią praeitį, kuri niekados nesugrįš, net atgal neatsisuks, nors viltis, lyg žvakė, linkusi spurdėti, o sudegusios žvakės vietose žvakidėje gali atsirasti tik nauja. tai ne kas kita, kaip nevykęs būdas save apgauti, cirkas pačiam sau pačiam vaidinant. dažnai smagu tą pačią melodiją klausyti be sustojimo, nes ji limpa ir neramina, kuri yra praeities prisiminimų nesustojantis priminimas.

naktis, miestas, apšviestos gatvės ir savos mintys, baigiančios nugraužti kojas namo grįžimui. bet kur tie namai? kad ir kaip minčiau, nuo savęs nepabėgsiu, o atgal grįžti teks.

žmonės keičia vietą, darbus, keičiasi jų įpročiai ir pomėgiai. mes garsiai nepripažįstame, kad trokštame antpečių, dėmesio ir šlovės. teigiamos emocijos yra smagu ir džiugina savimeilę, jeigu tik jos yra natūralios. kartu galima daugiau nuveikti, pasiekti ir kitaip realizuoti laiką. nebūnant vienam ir esant silpnesniu, galima labai patobulėti, būti vampyru kitų sąskaita. gerai, kai yra į ką lygiuotis.

tie, kurie vieni, jiems savotiškai yra sunku, nes vienas mūšyje ne karys, nors motyvacijos netrūksta. kita vertus reikia suprasti, kad minia yra tik priemonė asmeniniam tikslui lengviau pasiekti.

tyli avelė vilko kailyje. norėčiau, kad taip būtų.

tingiu rašyti. jau kuris laikas. prieinu ir nueinu. ateinu ir numetu. tiesiog – nėra noro, minčių. atsirado vidinis pasipriešinimas. net ne tingulys. nenoras. apsėdo smarkiai lengvas užknisimas. dar mintys nuseko. užsitęsusi pilantis. prisėdi prie minties ir nusėdi. tada atsiranda kaltės jausmas. tiems retiems skaitytojams.

galva tuščia rašliavai. rankos nusvyra. pradėjau prastai miegoti. noriu pirkti gyrą ir rolerius. šiandien suuodžiau dar vieną treniruoklį. brangus šlykštynė. taip ir turi būti, nes geri daiktai brangūs. sveikata taip pat yra brangi.

apatija tęsiasi.