žmonės

malonus rytinis važiavimas į darbą pro barclays banką dažnai apkarsta matant kaip į darbą važiuoja lietuvos kostiumuoti elitiniai technikai, kurie viduje taip ir liko mužikais ir mielu noru po kostiumo švarku vilkėtų nutįsusį megztinį. ir taip kiekvieną mielą darbo dieną – sukant kairėn lindimas priešais važiuojančias transporto priemones, posūkių nerodymas, pačių užlindimas į eilę ir kitų nepraleidimas – gal apranga juos taip įpareigoja elgtis, ar beveik nekonkurencingas gaunamas atlyginimas? dažnai vis kitokios transporto priemonės vairuotojas taip elgiasi, bet visi jie suka į barclays banko aikštelę. na bet ne visi tokie, savo draugų ir kolegų, dirbančių šiame banke, dar taip važinėjant nepastebėjau, nors neatmestina, kad dalis jų į darbą eina pėsti, ką teko pastebėti. kiekvienas žmogus gali tobulėti, o tie, kurie nori, tai pasiima tiek ir iš mažai apmokamo, tiek ir iš gerai apmokamo darbo.

nesvarbu, ar didelį atlyginimą žmogus gauna, ar mažą, jeigu širdyje jis yra mužikas, tokiu ir lieka, o rusiškas aforizmas taikliausiai tai pasako:

Если человек дурак, то это надолго. (Владимир Борисов)

mes, tikriausiai, to nebesulauksime. gera to iliustracija yra filmas „geležinis žmogus“ (angl. iron man) – žmogus, kurio kūne plaka ne žmogiška širdis. dabartinė mūsų laikmečio visuomenė prisotinta individais su sutrikusiais vidaus organais – kepenys, širdis, inkstai, plaučiai, kurie nėra išgydomi, kartais persodinami, o dažniausiai palaikomi medikų ir vaistų pagalba. argi ne šaunu būtų, jeigu pacientui su sutrikusia kepenų veikla, jas pakeistų robotizuotu įrenginiu, kuris visomis prasmėmis n+k kartų yra „geresnis“ už gimtąjį – jis negestų, būtų lengvas ir tvirtas, atsparus temperatūrų ir kraujospūdžio šuoliams ir neriboto termino garantija (angl. lifetime warranty). tokia svajonė ne vieno pasiturinčios personos svajonė, o paprastiems žmonėms – utopija.

pati mintis, kad kita gali pakeisti esamą geriau, įsibėgėja. štai kad ir vaistai – vieni jų gali tiesiog atlikti savo funkciją, pvz.: mažinti širdies kraujospūdį, kai kiti prie pagrindinės funkcijos dar ir stiprina širdį, normalizuoja jos darbą, mažina vėžio susirgimo galimybę ir t.t. – stebuklingi vaistai be šalutinio poveikio, o su pridėtine verte. kai tai sužinai, nenorom pagalvoji, kad geriau gyventi vaistais, nei kad be jų. aš jau matau kitą šios ateities viziją – mes gimsime sveiki, tokiais ir liksime, bet avarijos ir sužalojimai neleis mums u-miršti, kad robotai gyvena mumyse, gyvename ir mes. laukiame to, nes kitos alternatyvos nėra.

iliustracija iš filmo „geležinis žmogus“.