elgesys

mechaninis rankos veiksmas kažkuria ranka užmigdyti žadintuvą 4-ame bandyme baigiasi nesėkme ir tamsyje tenka ropštis iš lovos ir tik nepilna minutė vienos miegančios akies, o kitos ketvirtadalį pabudusios, motyvuoja su ta sąlyga, kad tą laiką 75% dar miegi. kita motyvacija dar miega, kuriai žadintuvas nereikalingas, o dantų šepetukas refleksiškai makaluojasi burnoje į galvą lendant mintims, kad rytinis svoris turi negerą tendenciją. laikas priešas, todėl rytinį feng shui iškrovos meditavimą ant puodo tenka atidėti vakarui, kas nuo pat ryto pradeda gadinti nuotaiką dėl keltos nepraeitų mobiliąjame telefone esančio žaidimo lygių ir neatliktos iškrovos procedūros. tuštintis ypač yra smagu su žurnalu „žmonės“.

atvėso. kieme nepažįstamų kaimynų brigada įnirtingai gramdė automobilių stiklus nuo susidariusio naktinio ledo, o vaikai, įvakuumuoti į žieminius rūbus lingavo graužti knygų. lauke nulis, aplinkiniai, apsimuturiavę šalikais, kepurėmis ir pirštinėmis, skubėjo įvairiomis kryptimis laukti skirtingais numeriais pažymėto visuomeninio transporto. 10 minučių kelio iki sustojimo ir akys atsiveria, ausys paraudonuoja, o snarglys išduoda judėjimo kelią. mes patys sau esame išdavikai.

eiliškumas svorio neturi.

  1. skustis barzdą – o siaube, koks laikui imlus procesas. sunkiausia pradėti, po to jau nėra kur dingti. bet tenka, kartais situacijos priverčia, nes kitaip vaikščiočiau apšepęs.
  2. jei ne dantų higiena, dantų nevalyčiau – kasdienis veikalas miegančia galva. deja, bet is a must.
  3. manikiūras + pedikiūras – vaikystėje rankų nagus nusikramtydavau (feeee), subrendus taip kvailai nesielgiu – nesvarbu, vyras ar moteris, žmogaus nagai, kaip ir batai, daug ką apie jį pasako. nagai daugiau.
  4. skubant nešti tokią daiktų gausybę ir sunkenybę, kad toli nunešti neina – tai iš rankų iškrenta, tai maišelis suplyšta, …
  5. anksti keltis – darbas yra blogis.
  6. lyginti baltinius – kaip bėgimas: ir užknisa, ir žavi.
  7. stovėti automobilių spūstyse, kamščiuose – veltui praleistas laikas.
  8. vėluoti darbiniais reikalais – visi kiti vėlavimai daugiau-mažiau man balalaika su keletu išimčių, o darbiniai santykiai man yra svarbūs, už juos aš gaunu monetą.
  9. skubėti, verstis per galvą – daug ląstelių žūva nežinia vardan ko.
  10. palietus darbinę temą, dar viena erzinanti situacija – kai darbe viskas griūna. tuom viskas ir pasakyta.
  11. darbe, susirinkimo metu, įsiterpti, kai girdi, kad kalbėtojas visišką mėšlą kalba.

netgi labai neerzinantis užsiėmimas – žiūrėti pro langą, tinka ir darbe.

taip jau būna, kad keletą kartų į metus tenka aplankyti artimuosius, kuo, iš tiesų, būtų galima mėgautis kur kas dažniau, jei ne jei. atstumas nuo vilniaus padorus, tik iki šiaulių, taigi viso labo tik ~230 km gaunasi, o važiuojant dyzelinu kelionė ne taip jau skaudžiai piniginei ir jaučiasi. iš tiesų, tai dažniausiai būna pliusas finansine prasme, konvertavus automobilio vežamą turinį. o jeigu būti visiškai atviram, gryžus namo visada vyksta stebuklas – lengvojo automobilio virsmas krovininiu sunkvežimiu ir labai nedaug tam stebuklui trūksta iki tapimo bulvių kasimo mašina. na, be technikos yra dar ir motyvas grįžti namo, nes jautiesi laukiamas, išsiilgtas, o maisto patiekalų asortimentas taip pat nėra paskutinėje vietoje.

mano kantrumo riba, priklausomai nuo nuotaikos ir  namiškių postringavimo ir kalbų, svyruoja 30-60 minučių intervale, nes po tiek laiko man pradeda skaudėti galvą nuo mokymų, pamokymų, gyvenimo tiesų kišimo į galvą, „papasakok kaip gyveni“, „suvalgyk dar šitą ir aną“ ir dar daug ko. džiugu, kad po keletos metų prie manęs ir sesuo prisijungė – mes nesame pratę prie tokio balsų srauto ir dėmesio, jo mums per daug. na nežinau, suk kokiomis mintimis kiti važiuoja namo, bet aš važiuoju vis su ta pačia utopine mintimi pailsėti, kas banaliu požiūriu reiškia patylėti kartu su artimais žmonėmis. pastebėjau, kad mano kantrybės intervalas tiesiogiai priklausomas nuo valgymo proceso, nes turbūt tai yra vienintelė priežastis negirdėti ir nekalbėti, be wc, žinoma.

viso to ilgesio ir kelionės atsikandama greitai, todėl namo grįžimo dieną greitasis traukinys iš pat ryto trepsi prie durų laukdamas jau supakuotų ryšulėlių su balandėliais (šis maistas 100% garantuotas, tradicija), dešromis, lašiniais, kepta duona, bulvių ir obuolių maišais ir uogienėmis, kurių stiklainių barškėjimas lydi visą kelionę. sudie, sveiki namai, man reikia laiko nuo jūsų pailsėti grįžus į savus namus, kad būtų galima pasimėgauti tyla.

malonus rytinis važiavimas į darbą pro barclays banką dažnai apkarsta matant kaip į darbą važiuoja lietuvos kostiumuoti elitiniai technikai, kurie viduje taip ir liko mužikais ir mielu noru po kostiumo švarku vilkėtų nutįsusį megztinį. ir taip kiekvieną mielą darbo dieną – sukant kairėn lindimas priešais važiuojančias transporto priemones, posūkių nerodymas, pačių užlindimas į eilę ir kitų nepraleidimas – gal apranga juos taip įpareigoja elgtis, ar beveik nekonkurencingas gaunamas atlyginimas? dažnai vis kitokios transporto priemonės vairuotojas taip elgiasi, bet visi jie suka į barclays banko aikštelę. na bet ne visi tokie, savo draugų ir kolegų, dirbančių šiame banke, dar taip važinėjant nepastebėjau, nors neatmestina, kad dalis jų į darbą eina pėsti, ką teko pastebėti. kiekvienas žmogus gali tobulėti, o tie, kurie nori, tai pasiima tiek ir iš mažai apmokamo, tiek ir iš gerai apmokamo darbo.

nesvarbu, ar didelį atlyginimą žmogus gauna, ar mažą, jeigu širdyje jis yra mužikas, tokiu ir lieka, o rusiškas aforizmas taikliausiai tai pasako:

Если человек дурак, то это надолго. (Владимир Борисов)

kiek kitokia a.maslow piramidė:

  1. anei joks darbas prie kompiuterio negali prasidėti be įžangos, nuotaikos pakėlimo, gandų žvalgybos ir juoko dozės, todėl piramidė simboliškai prasideda nuo juokingų situacijų, o kaip dažnai tai būna – nuo situacijų su katinais, nes kiti gyvūnai kur kas liūdnesni, o gerai darbo pradžiai reikia šypsenos;
  2. gandų šaltinis – socialiniai tinklai. smalsumas ir žingeidumas kas vyksta pas draugus ir kaimynus labai gerai išnaudoja darbui skirtą laiką;
  3. porno – matyt, labiau skirta vyrams (a.maslow vis gi ne moteris), kad atsistotų ne tik kai kas tarp kojų, bet ir pakiltų noras kažką nuveikti įmonės labui;
  4. neklystančiųjų užsiėmimas pasišaipyti iš klystančiųjų;
  5. įdomių naujienų ir šlamšto naršymas – paskutinis žingsnis link darbo temų;
  6. kai galiausiai visi internetiniai žinių dienraščiai perskaityti, belieka pradėti darbus, o žiūrint į piramidę tai užima tik gal kokia 30%.