apžvalga

kai kojos kreivos, yra būdų joms patiesinti. pasifilmavau savo bėgimą ant takelio, šis tas paaiškėjo, o specialistas rekomendavo bėgimo batelius su didesniu stabilumu. pagūglinus tokį indeksą savo produkcijai radau pateikusį tik salomon gamintoją, nors kaip tik pastarąjį man ir rekomendavo. jei spręsti problemą, tai maksimaliomis priemonėmis, todėl išsirinkau stabiliausius trail (bekelės) begimo batelius salomon s-lab wings. kaina bl%^t, bet px – sveikata brangus malonumas. tai vat, nuo kovo mėnesio jie taip ir gulėjo pas mane lentynoje, iki šios dienos, nes patikrinti trail’o bateliai ilsėjosi darbe (shit happens), o namie esantys „su niuansais“ buvo tinkami max 10km distancijai, bet šiandien – to labai reto long run’o diena.

ką gi – pradedame. pradėsiu nuo detalių:

  • bėgu, abi kojas pradeda mausti. ignoruoju… jau neignoruoju – stoju aiškintis. batų raištukai ploni ir man spaudžia abi kojas per batų liežuvėlį – atlaisvinau. bėgu toliau – situacija pasitaisė. salomon bent raištukai neatsiriša, nors dvigubas mazgas ir likusiems gamintojams išsprendžia reikalus.
  • kaip jau įprasta, bėgu su vidpadžiais – abiejų kojų pėdos kenčia jau nuo 10km. bandau nurašyti kojinėms, bet kad tos pribėgiotos. neįkyriai, bet erzinančiai visą laiką.
  • šiandien drėgnesnė diena, miške viena kita balutė, bet pakankamai sausa. nubėgus 15km jaučiu batuose plaukiančias kojas – žinomas jausmas ir šliuksinčio vandens garsas. balose batų neskandinau, vadinasi batai negarina prakaito, kurį renka kojinės. apsirengiau neperšiltai, bėgau su šortais. as usual. kur jie garins ir kaip ten kas kvėpuos, jei jie beveik guminiai – guma aplieta medžiaga. prieš savaitę pribėgiotais batais bėgau 20km – nieko panašaus nebuvo.
  • tai pirmi batai, kurie nutrynė niekada netrinančią koją. nei bėgimo, nei kasdienio naudojimo batams tokios incidentas nebuvo nutikęs. ir abiejų kojų mažuosius pirštelius. bet ir pirmieji, kurie nė vieno kulno nenutrynė.
  • man patiko kaip jie gripina – slidžiose vietose buvo stabilu.

reziume: batai už kosminius pinigus, kurie nuvilia iš karto – salomon s-lab wings. būna vienas-kitas niuansėlis, bet ne tiek iš karto. ir man nesvarbu, elitas ar profai su jais bėgioja, bet maniškiai inov race ultra 270 tapo dar mielesni. o čia track’as.

otepää, müük, tallinn, eesti ir kt. – taip, tai estija. rečiau nei mūsuose apgyvendintas kraštas su aplink žiojinčiais pelkynais, mandagiais gyventojais ir raidžių švaistymu. 10 gyvenimo dienų tame krašte buvo sunkus išbandymas mano inkstams, kepenims, skaudančiai galvai ir nusportuotoms kojoms. visą šią sporto stovyklos avantiūrą galima pradėti nuo to tartu dviračių maratono, kurio startas otepaa miestelyje, o finišas elva gyvenvietėje, t.y. kalbant skaičiais 30km nuo tartu. tolokai iki pavadinimo. beveik panašiai ir su haanja neriedančių pievų varžybomis, kur startuojama ir finišuojama voru mieste, kuris yra 15km nuo pavadinimo, tik šį kartą bent trasą per tą haanją eina. estiška logika su geru varžybų organizavimu ir nepriekaištingu trasų žymėjimu. o raidžių jie netaupo beveik visur ir mano suvalkiečio akys tai pastebi – jų raidės, jų daržas. žmonės ten gyvena mandagūs – pavieniai sutikti žmonės labinasi, net ir tie, kurie mano bomžais buvo palaikyti. matys apgaulingai jie rengiasi. tame kaime kur gyvenau visi sveikinosi. aplink jį 30km spinduliu dominuoja avys, kai mes kultivuojame galvijus. daug ten tų avių, visur elektriniai piemenys, užtat grįžus lietuvon akis bado karvės su grandinėmis ir gyromis prie jų. daug tų avių, namukų ir ežerų ir tas suprantama, nes aplink ten vienos pelkės. namukai nuo mūsiškių skiriasi langų apvadais ir stogais, kurie padaryti iš medinių lentelių arba šiaudų. dauguma tokių stogų. automobilių eismas nedidelis, net ir tartu mieste, kuris yra 2-as pagal dydį estijoje. alus skanus, maistas geras. kas dar svarbaus iš estiško kaimo? aplankyti šūdkaimiai turi savo sporto stadionus, krepšinio ir teniso aikšteles. visi jie sujungti dviračių takais, plotis kaip automobilinio kelio viena juosta. dviračių prirakintų nemačiau – numesta ir tiek. skanūs ledai, kurių skonių pas mus nėra. raudonas vynas gerai į galvą kala, ypač po 2,5 butelio – oktoberfest repeticija vynu. žolė visur nupjauta, asfaltuoti ir žvyro keliai geri, vairuotojai mandagūs. gal tiek žinių.

buvo pas mane kieme rūšiavimo konteineriai – išvežė dėl nesuprantamų tikslų. valdžia priėmė taros depozito (užstato) įstatymą, tai mano krautuvėje tokios taros supirkimo savitarnos įrenginio nėra. kai priduodu kraujo, mėgstu raudono vyno bonkę išgerti (reikia skysčių pusiausvyrą atstatyti), kurios tara nedepozitinė. Kartais neatsispiriu alaus poreikiui, tai pirkti 0,5l taroje, kai sumoki užstatą, laikau savęs negerbimu – einu prie bambalių lentynos ir tai nevadinčiau blaivybės skatinimu. dažnai vartoju marinuotus burokėlius, tai slovikai nedepozitiniai, nors per metus sugeneruoju nemažą jų kiekį – jie niekam nereikalingi. kartais kai sportinu, lesu varškę su uogiene (sako reikia), tai ta tara irgi eina į konteinerį. sakyčiau, gal čia depozitas alkoholiui užmanytas, bet kad vyno stiklo bonkės taromatams irgi neįdomios. hmmm. kai trūksta gliukozės ar burbulų, pirkdavau mažą pepsi skardoje – ta irgi depozitinė net už 0,33 litro: po paskutinio pirkimo grįžau su 1,5 litro tarchūno bambaliu. ok, tarkime pirkimo skatinimas, bet prisigėriau kaip tankas ir burbuliavau visą  naktį – negerai. man taip ir neaišku, koks čia tikslas tos reformos. suprantu tik kad kažkas iš taromatų įrengimo ir priežiūros gerą biznį virina. ir bomžams lengvi pinigai. nu.

atsiradus veidaknygei, blogai beveik išmirė – tai, kas liko, tai arba komercija, arba idėjiniai. o ir visuomenė pasikeitė – atsirado kitos realizacijos priemonės. bet kad jau atėjo tų dinozaurinių blogų paplepėjimo savaitė, tai pasidalinsiu ir aš savo likusiais favoritais, kuriuos retkarčiais peržvelgiu ir laikau vertais dėmesio,

  • alkoholikai ir niekšai (supista bokalo magija) – truputį dingusi iš eterio, bet rašo žmogiškai, taip kaip yra, o ne kaip šypsodamiesi kalba aplinkiniai. nepagrąžinti tikrovė.
  • strelka belka – maistas man nei ten, nei kitur nėra neįdomus, nes gal ne vyrams kukinti, bet be maisto yra keistų temų, kuriomis smalsu akiratį praplėsti. ir iliustracijos dar gražios.
  • periodiškai akį užmetu į pamiršta.lt, nes kai norisi dviračiu kažką naujo be nuzulintų mtb trasų pamatyti, čia galima rasti užuominų. o paturistauti man patinka, tik laiko tam labai trūksta.

o dabar pailsinsiu kojas.

    endomondo vs strava – štai kur pasirinkimas. nuo naujųjų metų emigravau iš endomondo į strava. viso to priežastys yra šios, kurios vis brendo ir sirpo, kol atėjo laikas imtis priemonių:

    • endomondo su savo naujinimais ir klaidomis jau pradėjo gerokai įkyrėti, nes panašu, kad šiems dalykams galo krašto nesimato. o tie naujinimai labiau klaidų taisymai, neskaitant vieno didelio, kai priverstinai visiems vartotojams pakeitė išdėstymą ir dėl vartotojų didelio pasipiktinimo, sekančią dieną visiems atgal grąžino, tik naujiems vartotojams padarė „naują“ dizainą. yra klaidų kurios dar dabar neišspręstos jau ilgiau kaip pusę metų.
    • nerodo power meter’io duomenų, o paklausus kas ir kaip, atsakymas gautas kad nerodo ir neaišku kada rodys. supraskite patys kaip norite – taip ir supratau.
    • nėra segmentų – net garmin connect’e jie yra.
    • nėra inventoriaus – batų, dviračių, staklių ir t.t. jie siūlau tai spręsti per #tag’us, bet jie yra naudojami tik paieškoje ir nėra galimybės pažiūrėti konkretaus inventoriaus nuvažiuoto ar nubėgto atstumo.
    • apps’e galiojančios, bet nepratęstos, premium narystės rodymas su įkyriais pranešimais lyg ji nebūtų premium.
    • na ir dauguma kolegų labiau naudoja strava, nei endomondo.

    nors strava man nuo pat pradžių nelabai patiko (dėl spalvų taipogi), bet turi tai, ko man trūko endomondo. taip pat atradau ir kitų naudingų funkcijų:

    • grupės, diskusijos.
    • savaitės ir metinio tikslo nustatymas ir jo progreso rodymas;
    • automatinis savo duomenų palyginimas žiūrint kito atleto profilį.
    • grupinis aktyvumas – važiavimas, bėgimas.
    • zwift (virtualios online dviračių varžybos internetu).

    bet strava irgi ne auksas:

    • nėra trail bėgimo, skvošo pasirinkimo galimybės.
    • nėra galimybės ėjimo aktyvumui priskirti batelių.
    • nėra galimybės redaguoti aktyvumo duomenų.
    • nėra galimybės nurodyti daugiau nei vieno inventoriaus (pvz.: dviratis ir staklės).
    • nėra #tag’ų.
    • nuotrauką prie aktyvumo galima įkelti tik iš apps’o.
    • brangus metinis mokestis.

    o prie strava spalvų jau baigiu priprasti.