arbata

kai pradedi periodiškai susidurti su maisto virškinimu, iš pradžių numoji į visa tai ranka, nes draugams ir aplinkiniams viskas tvarkoje – kemša aštrias picas užsigerdami coca-cola ar sprite ir laimingi sau gyvena. pirmas kartas nurašomas ant blogo maisto, t.y. seno, antras kartas ant atsitiktinio sutapimo, trečias – ant nuovargio ir pan. bet situacijai nesikeičiant tenka eiti pas medikus ryti žarną (endoskopinis skrandžio tyrimas) ir klausyti rezultatų, kurie tikrai negali būti man skirti. tiesa žiauri. diagnozė, išvados, rekomendacijos, prevencija ir gyvenimo būdo keitimas. aš mėgstu sakyti, kad

maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų.

sunku kovoti su malonumais, nes taip jau yra, kad beveik viskas, kad teikia malonumą, yra žalinga (bet apie tai kitą kartą). maistas, gėrimai, dažnumas – trys pagrindiniai akcentai būti pripūstu pilvu ar jaustis žvaliai. su laiku prikimšto pilvo malonumą pakeičia saikingo maisto kiekio patalpinimas į skrandį ir gera savijauta, bet čia kelias netrumpas, nes aš vis dar valgau akimis. taigi va, tai ką mėgau, medikai pasakė šiukštu, o kai kuriuos gėrimus aš ir pats supratau, kad verčiau juos pamiršti savo valgiaraštyje.

  • coca-cola, originalas ar generikas, ar bet kuris kitas gazuotas limonadas, beveik visi jie man beprotiškai skanūs ir labai trokštami karštą vasaros dieną. gėrimas kaip gėrimas, jeigu ne 2 savybės – burbulai ir cukrus. burbulus dar galima nuvėdėti, bet su cukrais pašalinimu jau striuka. po varžybų ar ilgos treniruotės leidžiu sau atsigerti, nes jaučiu kad kraujyje būna nukritęs cukraus kiekis, bet tai iš esmės – cukrus yra blogis ir apie tai daug medžiagos internete.
  • mano taip mėgiama juoda arbata, ir ypač čefyras, neigiamai veikia skrandžio aplinką, todėl persiorientavau į lengvas arbatas, kartais net ir tą pačią juodą. stipri arbata yra stiprus dirgiklis, o taip atrodo neplautas juodos arbatos puodelis, tai galima tik nutuokti, kas darosi skrandyje:
  • man visada patikdavo pienas, ir kuo jis riebesnis, tuo man būdavo skanesnis. jeigu pirkdavau, tai ne silpnesnį kaip 3,2%. pusė litro pieno iš karto – būdavo vieni juokai. ir dabar taip galėčiau, bet prie to pusbutelio dar reikėtų pusdienio virškinimai, blogos savijautos ir išpūsto pilvo. ačiū, bet ne. be to, pienas yra gan kaloringas.
  • gazuotas mineralinis vanduo – kalis, magnis ir kiti mineralai, bet čia vėl burbulai pakiša koją. pradėjo rastis negazuoto mineralinio vandens, bet dėl neskanumo nevartoju.
  • obuolių sultys – visiška kalorijų bomba ir viena stikline sustoti neina.

ir dar stengiuosi laikyti šių taisyklių:

  • pavalgius iš karto negerti, išgėrus iš karto nevalgyti;
  • neprisigerti daug vienu metu;
  • nemaišyti skirtingų gėrimų vienu metu;
  • negerti prieš ar po vaisių vartojimo.

 

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.

rytinis žadintuvas ir automobilių spūstys man yra sunkiai pakeliami dalykai. žadintuvo problemą su pasekmėmis galima išspręsti, o kamščius gatvėse reguliuoja tik sezoniškumas ir eismo reguliavimas. iš pradžių net nepastebėjau, kad išsprendus ankstyvą budinimąsi, antroji problema tampa neaktuali, bet šį sprendimą aš pasiliksiu desertui.

man skani kava, kurios aš negeriu, todėl mėgstu gerti arbatą. įpratau rytais automobilin prigriebti šio karšto gėrimo, kad neprailgtų kelias atlyginimo mokėjimo vieton. juoda arbata būna stipti, o žalia pasižymi kitokiu skoniu. arbata kaip arbata, nespjaunu į skirtingas, kad liežuvis nuo tos pačios neatšiptų. netikėtai atradau, kad arbata nėra rytinis laimės eliksyras, jeigu ji nėra pagardinta šaukšteliu medaus.

dar neatsikračiau įpročio gerti stiprią arbatą, įmirkusią nuo bent kelių arbatos pakelių.

kelionėje, pavargus ar šaltą dieną karštos arbatos gurkšnis man suteikia daug daugiau energijos, ūpo ir šiltos nuotaikos nei energetiniai gėrimai. aš ne taip senai atradau karšto gėrimo nuotaiką lauke, kai jaunoji visuomenė jau gerą metų kiekį mėgaujasi šiuo atradimu rytais važiuojant visuomeniniu transportu ir kertant nedietinį maistą hamburgerinėse ir kebabinėse. periodiškai automobiliu kursuojant vilnius-kaunas-vilnius, abiejose taškuose užsuku į degalinę nusipirkti didelę karštos arbatos puodelį, kurio kaina siekia iki 2,50 lt. užpilama arbata iš maišelio ir termo puodukas – tai yra viskas, ko man reikia 100 km kelionėje.

šiandien rytinis nuotaikos praskaidrinimas miesto arbata man nepavyko, nors karštą arbatą ir gurkšnojau. populiariame coffee inn tinkle man vidutinis arbatos puodelis kainavo 4,50 lt, kurį rankose man buvo sunku išlaikyti – man ženkliai per karštas popierinis puodelis tiesiog degino rankas, o už jį sumokėta kaina, mano suvokimu, nebuvo adekvati. restorano vertės kaina ir sausas aptarnavimas man neverti tiek mokėti už puodelį arbatos, nors aplinkui sienas ramstančio jaunimo, matomai, finansinės pajamos yra kur kas didesnės ir jie gali sau tai leisti. man nesvarbu, kas ant puodelio užrašyta ir etikečių madų aš nesivaikau, aš tik noriu išgerti gardžios arbatos pozityvui apmastyti.