arbata

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.

rytinis žadintuvas ir automobilių spūstys man yra sunkiai pakeliami dalykai. žadintuvo problemą su pasekmėmis galima išspręsti, o kamščius gatvėse reguliuoja tik sezoniškumas ir eismo reguliavimas. iš pradžių net nepastebėjau, kad išsprendus ankstyvą budinimąsi, antroji problema tampa neaktuali, bet šį sprendimą aš pasiliksiu desertui.

man skani kava, kurios aš negeriu, todėl mėgstu gerti arbatą. įpratau rytais automobilin prigriebti šio karšto gėrimo, kad neprailgtų kelias atlyginimo mokėjimo vieton. juoda arbata būna stipti, o žalia pasižymi kitokiu skoniu. arbata kaip arbata, nespjaunu į skirtingas, kad liežuvis nuo tos pačios neatšiptų. netikėtai atradau, kad arbata nėra rytinis laimės eliksyras, jeigu ji nėra pagardinta šaukšteliu medaus.

dar neatsikračiau įpročio gerti stiprią arbatą, įmirkusią nuo bent kelių arbatos pakelių.

kelionėje, pavargus ar šaltą dieną karštos arbatos gurkšnis man suteikia daug daugiau energijos, ūpo ir šiltos nuotaikos nei energetiniai gėrimai. aš ne taip senai atradau karšto gėrimo nuotaiką lauke, kai jaunoji visuomenė jau gerą metų kiekį mėgaujasi šiuo atradimu rytais važiuojant visuomeniniu transportu ir kertant nedietinį maistą hamburgerinėse ir kebabinėse. periodiškai automobiliu kursuojant vilnius-kaunas-vilnius, abiejose taškuose užsuku į degalinę nusipirkti didelę karštos arbatos puodelį, kurio kaina siekia iki 2,50 lt. užpilama arbata iš maišelio ir termo puodukas – tai yra viskas, ko man reikia 100 km kelionėje.

šiandien rytinis nuotaikos praskaidrinimas miesto arbata man nepavyko, nors karštą arbatą ir gurkšnojau. populiariame coffee inn tinkle man vidutinis arbatos puodelis kainavo 4,50 lt, kurį rankose man buvo sunku išlaikyti – man ženkliai per karštas popierinis puodelis tiesiog degino rankas, o už jį sumokėta kaina, mano suvokimu, nebuvo adekvati. restorano vertės kaina ir sausas aptarnavimas man neverti tiek mokėti už puodelį arbatos, nors aplinkui sienas ramstančio jaunimo, matomai, finansinės pajamos yra kur kas didesnės ir jie gali sau tai leisti. man nesvarbu, kas ant puodelio užrašyta ir etikečių madų aš nesivaikau, aš tik noriu išgerti gardžios arbatos pozityvui apmastyti.

aš mėgstu arbatą, nes negeriu kavos, nors geriu alų, vyną ir degtinę. dar nuo žiemos vis užsimaišau arbatinį žolelių arbatos „gripolis“, kuris man asocijuojasi su sugrėbtu šienu – tiek turiniu, tiek ir skoniu.

šios dr. e.šimkūnaitės žolelių arbatos, kurią gamina acorus calamus kontora, instrukcija instrukcija vizualiai informuoja apie plaučius ir galvos skausmus ar tai uždegimus, mol vartotojas pats turi suprasti, kad ši arbata, matomai, yra skirtas nuo peršalimo, vartojimo sezoniškumo paminėjimas kiek keistas, neįprastas ir nelabai informatyvus.

gripolis nėra šlykštaus skonio arbata, taip pat ji ir nėra beskonė. jos sudėtyje esantys ramunėlių ir liepų žiedai mane nuteikia teigiamai. arbatos kvape labiausiai atsiskleidžia ramunėlių kvapas, kuris man patinka. net ir užplikinus daugiau arbatos, jos skonis nėra stiprus, todėl aš ją derinu su kitomis arbatomis, kurių skonis yra sodresnis ir stipresnis. na ir trumpai, kokiomis savybėmis pasižymi šios arbatos vaistažolės:

  • ramunėlės – žadina apetitą, gydo skrandžio veiklos sutrikimus, gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą (diuretikas), veikia raminančiai, yra antiseptikas ir veikia priešuždegimiškai, turi vitamino c, atpalaiduoja spazmus, mažina vidurių pūtimą, skatina prakaito išsiskyrimą;
  • melisa – ramina nervus, taip pat malšina skrandžio ir virškinimo sutrikimus, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį, nuoviras mažina dantų skausmą ir dantenų uždegimą;
  • liepų žiedai (liepžiedžiai) – varantis šlapimą, mažina karščiavimą, gerina atsikosėjimą, pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu, skatina prakaitavimą;
  • žemuogių lapai – pasižymi priešuždegiminiu ir regeneraciją skatinančiu poveikiu, turi daug vitamino c;
  • erškėčių vaisiai – turtingi vitaminais, laisvina vidurius, varo šlapimą, malšina troškulį, stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, pasižymi antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu poveikiu;
  • šeivamedžių žiedai – skatina prakaitavimą, lengvai laisvina vidurius, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina karščiavimą.