atliekos

keletas mėnesių, kai judėjimą namo liftu pakeitė lipimas laiptais – mielas ir raminantis užsiėmimas niekur neskubantiems ir netgi labai skubantiems piliečiams savitvardai ugdyti.  lipant laiptais būna apie ką pamąstyti, pro langus pasidairyti ir kaimynų katiną, dažnai ant laiptinės stogelio tupintį, pašnekinti.

dažnas mano tokio pasivaikščiojimo kliuvinys – kaimynų, laiptinės dalininkų, buitinių šiukšlių maišuose arba šiukšliadėžėse laikymas ant laiptų, kurie atskleidžia ne itin malonių kvapų gamą visai laiptinei ir tiems, kurie nori to ar nenori, turi ja naudotis – trumpiau tariant, visiems. ilgalaikio vaikščiojimo metu pastebėta, kad net laipteliai nuo gaivių kvapų šaltinio sulčių patamsėję – kaip prie atliekų konteinerių, stovinčių kieme. keistai man atrodo tokie žmonių poelgiai, nes visi butai suprojektuoti taip, kad turėtų po balkoną, į kurį galima tempti beveik ką nori, kur atviras oras išsklaido kvapus, priklausomai nuo jų koncentracijos. įtariu bites – nes kas kita kaip kaimynų nuodijimas, nes norint išmesti šiukšles reikia net/tik 20 metrų nueiti pirmyn ir tiek pat – atgal. sunku eiti, sunku liftu važiuoti, nėra laiko, o kuras labai pabrangęs – ne ne ne. o kaimynai akyse tobulėja – dabar šiukšles krauna ne ant 3-io laiptų prie savo buto durų laiptelio, o už kampo, kad nė vieniems kaimynams nuo lifto aikštelės nesimatytų – laiptinė „u“ formos. būtų naivu tikėtis, kad jie „pagalvojo“, nes jeigu būtų tikrai pagalvoję, nebūtų taip ir toliau elgęsi. antroji šiukšlių versiją orientuota į komposto gamybą/šiukšlių raugimą, nes ir patys pamiršta jas išnešti, nes jos už kampo ir nesimato.

sunku tokį reiškinį užvadinti – tingėjimas, gyvenimo optimizavimas, „uždėjimas“ ant visų, protinis išsekimas, degradacija, matyt tik sau po nosimi ar kas kita, bet aš tokį reiškinį tik su neigiamomis emocijomis sieju. ir liūdnomis. o iš pažiūros atrodo normalūs ir padorūs kaimynai.

man patiko mintis prie dažno daugiabučio pastatyti po 3 kapsules stiklui, popieriui ir plastikui atskirai rūšiuoti. dabar neatgaminsiu, ar tai buvo kurio nors politiko ar partijos rinkiminis žingsnis, bet darbai vyko spėriai ir gyventojai jau buvo beįprantą rūšiuoti namudines atliekas. viskas prasidėjo nuo to, kad rūšiuotos antrinės žaliavos vežamos į vieną sąvartyną,  todėl rūšiuoti nebetenka prasmės. situacija pasisuko taip, kad įmonėms, vykdančioms šį verslą, neapsimoka rūšiuoti buitinių atliekų, nes tame procese jos nemato sėkmingo verslo. ekonominis sunkmetis pakoregavo įmonių pelnus, o įmonės prisiminė pragmatines verslo savybes, kurios iki tol buvo apaugusio lašiniais, o sąnaudos, daugelyje atvejų, nebuvo griežtai sekamos ir kontroliuojamo, kas sukuria prielaidą apie trumpalaikį verslo ateities planavimą, jeigu toks iš viso buvo vykdomas.

nerūšiuoju aš atliekų ir dėl to, kad popieriaus konteineris dingo, sulūžusio nepakeitė sveiku, o suteikta informacija buvo tokia – atliekų surinkimo įmonei neapsimoka statyti naujo, nes visos šiukšlės vis tiek eina į bendrą nerūšiuotų atliekų katilą. dar kurį laiką rūšiavau stiklo ir pet tarą, bet spjoviau į tai, nes:

  • kiekvieną mielą dieną pamainos benamių ar nepasiturinčių žmonių krapšto antrinių žaliavų konteinerius, kad ištraukti iš jų visą turinį, todėl aš jiems šią užduoti palengvinu viską mesdamas į bendrus konteinerius. stiklas ir plastikiniai bambaliai kuo puikiausiai priimami supirktuvėse, todėl litas prie lito jau gaunasi darius ir girėnas. manau, kad šis pinigas sunkiai jiems uždirbamas;
  • savo išradingumo dėka, tokie sanitarai gadina inventorių, kapsules – apipjausto angas, bando laužtis per apačią. lai kuičiasi atviruose ir plačiuose konteineriuose;
  • negaliu sakyti, kad atliekų aš nerūšiuoju – aš suteikiu palankesnes sąlygas rūšiuoti kitiems.

viena vilniaus aikštelė dar ir dabar pilna naujų konteinerių, kurie sėkmingai kirmija prie grindinio, o apie jų panaudojimą net minčių negali būti, nes kur kas lengviau ir paprasčiau atliekas surinkti iš bendrųjų šiukšlių konteinerių (nekalbant apie tai, kad net to dorai nesugeba atlikti), o žaliai-geltona aikštelė akis bado valdininkų neracionalumu ir taškomais pinigais, iš kurių, tikėtina, ne kai kurie lobsta, kai kiti inventorizuoja konteinerių turinį.