drovumas

pradėjau vaikščioti į sporto klubą, neretai tenka ir paprakaituoti, o vadinasi, ir nusiprausti duše. aiškumo dėlei, vyrai ir moterys prausiasi atskirai, todėl skirtingų lyčių zonos yra visiškai viena nuo kitos izoliuotos. bet aš čia nieko naujo nepasakiau. vat nauja man, tai po sporto į dušinę eiti kiaušinius prisidengus didžiausiais rankšluosčiais. ale jau tas lietuviškų, ir dar tokių stiprių vyrų, drovumas, kad kas tik jų nenužiūrėtų. vaikšto susireikšminusiais veidais iki kulnų keliomis eilėmis apsijuosę rankšluosčiais, kuriuos pasikabina ne ant prie dušų esančių kabliukų, bet pačiose dušinėse, kur kabliukai, geriausiu atveju, yra skirti raktui pakabinti. net nesvarbu, kad jie ten šlampa, saugumas yra svarbiausia. šios dienos akibrokštas – į bendrą dušą, kuris atskirtas pusiau atviromis kabinomis, atėjo su trumpikėmis. aš susverdėjau ir mane nuo virtimo sulaikė dievo ranka. pirtyje situacija analogiška – aš vienas sėdžiu ir palaidais bumbulais maskatuoju, kai visi kiti sėdi rankšluosčiais užsidengę. kažko šiame gyvenime aš vis tik nesuprantu.

tęsinys