Skip to content

Žyma: dviratis

denia: kažko stovykla ispanijoje (2)

pradžia

trumpa ta kažko stovykla, kai atvažiuoji savaitei su trupučiu ir iš tų dienų dar 2 išbrauki dėl kelionės pirmyn ir atgal. per trumpas laikas tokiems pinigams išleisti, tad jeigu trenktis čia, tai ne trumpiau kaip 2 savaitėms. mynimas gerai, jeigu ne audra ar uraganas, bet vakariniai alkoholio vartojimai, nors ir su miela kompanija, sekina labiau nei pačios treniruotės, o ir kuria vien nuostolį, o ne naudą. viena kita knyga šioje apelsinų respublikoje yra tinkama alternatyva alaus dusinimui ir kepenų naikinimui. nors lietuvių tuo metu buvo bent 20 piliečių, visi mina su savo draugais ar kolektyvais, sau patogiu laiku ir su savo kolegiškai asmeniniais plepalais, todėl nereikėtų tikėtis, kad iš dangaus čia nukritus, bus miškas rankų norinčių kartu paminti, nebent esi profesionalas. taip ir mes mynėme savo mažoje kompanijoje, su savais juokeliais. keli šios kelios kelionės aspektai, kuriuos aš įsisąmoninau:

  • jeigu vykti, tai bent 2 savaitėms;
  • maitinimas pigesnis gyvenant apartamentuose su virtuve;
  • 2 skrydžiai lėktuvu ir bent 100km automobiliu yra blogis;
  • dviračio gabenimas su persėdimais yra didelis nepatogumas ir galvos skausmas;
  • plentinio dviračio nuoma savaitei už 125 eurus yra tikrai geras variantas;
  • skrydis per londoną yra laiko gaišinimas.

viską sudėjus, kitais metais planuoju į italiją – vienas nebrangus tiesioginis skrydis ir tik keliais laipsniais vėsesnė temperatūra.

3 Comments

denia: kažko stovykla ispanijoje (1)

nors 4 dieną esu ispanijoje, denia kaime, bet vis dar nedaeina kur čia tas dviratininkų rojus. lyginant su prancūzija čia yra visiškai kitaip. pradedant nuo to, kad atsibelsti iki šio pasaulio krašto reikia su 2 persėdimais, kas man truko 2:40 + dar 2 valandos ir 100km automobiliu, o tai reiškia daug laiko, daug laukimo laiko oro uostuose ir daug įtampos lėktuvams vėluojant, nes būtinai kas nors streikuos ir lėktuvai vėluos. net ir beveik 5 valandos kratymosi lėktuve atima sveikatą ir nuotaiką. denia, tai vietinė palanga, dviratininkų kaimas, nes dviratininkų čia tikrai daug. žiūrime, ką turime atmetus 2 gyvenimo dienas atskristi čia ir grįžti atgalios namo. tolerancija dviratininkams čia pagirtina, nes jautiesi asfalto dievu, temperatūra kovo mėn. irgi džiugina – vietoj lietuviškų +2 ir šlapdribos, čia +25 ir kaulų tai nelaužo. kai mūsų žvilgsniai atbukę nuo obelų ir obuolių, tai šiame regione dominuoja apelsinai ir apelsinai su šiek tiek greipfrutų ir visai mažai citrinų, kurių nenusiskinti minant dviratį lietuviška širdis neleidžia. keliai lygūs, asfaltas geras, tik dažnai vėjuota, bet užtat saulė šviečia – vienas malonumas minti, bet kad vertėtų dienos kelionės – abejoju. mano dienotvarkė čia tokia: minti, bėgti, miegoti, minti, vakarienė, alus. paskutinįjį ne prošal būtų prakeisti, bet jei esi su kompanija, imunitetas tam tampa labai silpnas. aš darbe tiek nedirbu, kiek čia reikia sportuoti: 2-3 valandos dviračio, tada 1+ valanda bėgimo, 1 valanda recovery miego ir 1 valanda recovery mynimo. vakare maistas ir labos nakties. sekina, alina, o po 2 dienų koja vis dar neina, bet ir naivu po tiek laiko kažko tikėtis. nesvarbu kokios, bet 2 treniruotės per dieną jau yra nevaikiškas užsiėmimas, reikalaujantis fizinių pastangų ir vidinės motyvacijos. šiandien minant kažkas plaukė, kažkas pulso limitus mušė, bet visi pasikolioję liko patenkinti važiavimu. stovykla tęsiasi, tik norisi ir į aplinkines apylinkes pažiopsoti, o ne vien minti galvą nuleidus ir kartais bėgti išpiltam prakaito.

toliau

5 Comments

vakar sėmė, semia šiandien

šeštadienis. nukaliosinau lengvai į darbą, nors ryte kelias buvo čiuožykla, bet dieną prognozavo teisingai pavasarišką. pagal programą nusimatė ilgas bėgimas ramiu tempu, todėl tam jau buvau nusiteikęs – laiku pavalgęs ir pakankamai išgėręs. tradiciškai 2 valandos kaliosinimo su 500ml gertuve, tik šį kartą ne termo, o standartine. penktadienis buvo be bėgimo, vadinasi pailsėjęs ir tai jautėsi. sapieginėje dūmojau apie 6:20-6:50 pace’ą, bet koja ėjo, o aš nenorėjau paleisti ritmo. savo mėgstamą ratuką nesmaugdamas apsuku per 58min, tai primečiau, kad 2 ratai bus pats tas. hmmmm. gavosi 3 ratai su 6:02 pace ir 2 valandos su trupučiu. man tai yra kietai. vat. prabėgus pusantros valandos jau pradėjo akis semti, tai mintį, kad geliuką pasitaupysi tinkamesniam atvejui, teko pamiršti. atleido. prabėgau. nusiprausiau ir vis tiek pradėjo semti. po truputį, neskubant, vienodu tempu. po valandos myniau namo, nes nemiegoti juk darbe. grįžau, lengva nebuvo. sėmė toliau. viskas truko 3 valandas, po to atslūgo. kritau miegoti anksti – nulūžau kaip lapas.

sekmadienis. 9 valandos miego yra daugiau nei pakankamai. dar šeštadienį užteko proto suvokti, kad sekmadienį minti 5 valandas būtų savižudybė. todėl planavau bent 3 – juokingai mažai, bet silpniems taip jau lemta. išmyniau su kolegomis traktorių pravėdinti. planas ramiai pasukti nepavyko, nes buvo neramiai sukančių, teko derintis. mtb dumblas traukė ratus prie žemės. ten, kur turėjo būti tolimiausias apsisukimo taškas, buvome kiek per anksti, nes juk koja visiems ėjo. nuo nemenčinės lengvi pokalbiai asfaltu ir keletas žudančių ilgesnių kalniukų. veidai liūdnėja, organizmo baterijos sėda lyg šalčio gavusios. vietoj žadėtų +10 šilumos, gavosi vidutiniai +4. iki 3-jų valandų prasibezdėjimo dar trūksta, imame miškų, dumblo, bekelės ir kalnų. semti dar nesemia, bet horizonte jau matosi. laikrodis išmuša reikiamą valandų skaičių ir sraigės orientuojasi namų kryptimi. paršliaužiau, nusiprausiau ir apsėmė. pietų metas, kritau į lovą. atsikėlus akių pavartymas, pora alaus ir kranto bangos atplaukė manęs pasiimti.

pirmadienis. laukia sapieginės slidininkų kalnas. noriu jį perkelti antradieniui, nes pirmadienis dar gali plaukti nuo apsemto savaitgalio.

Leave a Comment

hiit: būna sunku

ketvirtadienis, kaip ir antradienis, hiit diena. jau senai nemyniau 1min full out, tai šiandien buvo šoko organizmui diena. neformalus planas buvo 12 pakartojimų, bet ne visada jam lemta išsipildyti. po vakar 1100m sapieginės sukilimo, šiandien koja buvo ne tai kad visai tuščia, bet „padėvėta“. nors jau vakar pulsas buvo įtartinai ramus, šiandien jis taip pat nekilo, bet tai tik faktorius tolimesnei analizei. 1 minutė full out treniruotė tuo pačiu yra ir lengva, ir sunki. ilgesnių nei 60s intervalų daug nedarau, nes nepadarau, o ir nereikia didelio pakartojimų kiekio. prieš savaitę pajutau, kad galiu išsukti +1 sunkesnę pavarą, tai kelio atgal nėra. taip ir minu. pagal pojūtį – pusiau kardanas, pagal kadensą 92, kas yra normos ribose ir kardano užribyje.

taip sunku kaip šiandien jau senai nebuvo ir pirmas kartas, kai paskutines sekundes mindavau užsimerkęs. po minutės „tapkė-dugnas“, 2 minutės poilsio, per kurias reikia atgauti kvėpavimą ir grįžti į normalią veido formą. pirmosios poilsio sekundės skirtos nekontroliuojamoms seilėms iš burnos ant žemės tįsti, kai sugebi tik bukai stebėti šį faktą, nesugebėdamas jų nei nuryti, nei išspjauti, nes būsena tokia, kad nesugebi nieko, laikaisi už dviračio kad nenukristum. sąmonei grįžus į kūną, privalai rasti argumentų save pagirti už pastangas ir rasti motyvų toliau kapoti, nes taip reikia. 6 kartai – užteks, bet nuo 6 iki 8 visai nedaug, o kai yra 8, tai 10 juk apvalus skaičius – ir tokia motyvacija veikia, bet 8 kartai šį kartą buvo daugiau nei pakankamai. nepilna 2-jų minučių poilsio dvejonė ar minti 9-ą kartą, ar stabdyti arklius, baigiasi paskutinėmis sekundėmis ir šį kartą laimi „nuvarytus arklius nušauna“. nors jau buvo „pramušę“, sapieginė šį kartą laimėjo, o 2 iš eilės sunkios treniruotės nėra efektyvu.

tas džiaugsmas po intervalų atsimynus, kai kiaurai nuo prakaito šlapiomis kojinėmis šlepsi į vonią praustis ir po dušo krentiant kilimėlio daryti tempimo pratimų, po kurių – miegoti. tas beprotiškai fantastiškas jausmas, kai galvai dar nepasiekus pagalvės tu jau miegi. miegi ir stiprėji. ir px kiek tų watų buvo šiandien prisukta. šiandien buvo lygiosios, bet kitą kartą aš nepasiduosiu!

Leave a Comment

hiit: laikas pokyčiams – pirmas kartas

hiit – high intensive interval training: treniruočių metodika, paremta nemažu trumpų stiprių intervalų periodiškumu. kaip ir ką daryti yra pilnas internetas, aš tik pasidalinsiu savo patirtimi pačiam taikant hiit treniruočių metodiką.

ną ką, pirmas kartas buvo įspūdingas – garmin’e susidėliojau workout’ą (programą) ir pradėjau apšilinėti, o vėliau 30 sekundžių „all out“ kartojimas. jausmas gan dviprasmiškas – kas čia yra tos 30s tapkė dugnas, bet siūlau kiekvienam pabandyti, kad būtų supratimas. po kelių pakartojimų vos neapsivėmiau – buvo stipru, o organizmui – stresas. tą pirmą kartą suplanuotą pakartojimų kiekio neįvykdžiau, ne buvo bl%^t ir nx, o nuo dviračių staklių vos nulipau. specialistai nerekomenduoja hiit taikyti lauke, kur veikia įvairūs trukdžiai – vėjas, kalniukai, šviesoforai ar aštrūs posūkiai. lyg tyčia nesenai buvau įsigijęs elite turbo muin stakles, kurios, šiaip, yra gaidys, bet prisilietus darbščiosioms rankelėms pradėjo performinti.

30 sekundžių – daug ar mažai? man – žvėriškai ilgas laikas, kai po 15 sekundžių pradeda degti kojos, o paskutines 10s yra ne mynimas o kentėjimas, kurio laukia dar daug pakartojimų. pulsui – galimybių viršus ir kažkoks atsistatymas, priklausomai nuo esamos formos. kenčiu toliau kiek galiu. koma. vakare užmigau galvai dar pagalvės nepalietus.

2 Comments