emigrantai

per pastarąją savaitę susikaupė tuzinas priežasčių, verčiančių galvoti apie emigraciją. nors dabar aš dar noriu pagyventi čia, lietuvoje, bet dabartinėmis tendencijomis man čia ne vieta, o patriotai arba emigruos, arba išmirs kaip dinozaurai. objektyvios ir subjektyvios priežastys, savaitės kliuviniai ir laisvalaikio važiavimai kursto laužą.

  • nors nieko prieš rudenį aš neturiu, jis netgi man patinka, bet su mano negerėjančia kojų sąnarių būkle man senai reikėjo gyventi ten, kur nelyja į 5-is metus kartą, nebūna neigiamos temperatūros, o sniegą rodo tik per televiziją.
  • grandmobilaus operatoriaus įprasti fail’ai, kai negali sim kortelės už 1 lt parduoti ir sugeba nepilnas sąskaitas atsiųsti. kažkodėl aš juos suprantu – sunku žvaigždėms spindėti.
  • policininkai gabena kontrabandas, aplinkui beveik visi rūko minsk cigaretes, o likę pareigūnai nešioja rožinius akinius. valdžios organams sunkiai sekasi suvaldyti šešėlinį verslą ypač kai tai yra daroma jų kabinetuose, tikėtina, kad ir pačių organų pagalba, ypač seimo aktyvistų.
  • dviratis – mankšta sielai ir kūnui, bet didėjantis nishiki ir cube gatvėmis riedančių žmonių kiekis, byloja, kad daugelis jų remia vagis tyčiomis ar per neapdairumą. teisėtvarka toliau snaudžia, o skelbimų lentos sausakimšos nuo tokių dviračių gausos ne tik mažmena, bet ir didmena.
  • automobilių vairuotojai, kurie važiuoja degant jau nebe geltonam šviesoforo signalui, o raudonam; girti policininkai už vairo, didelis nelaimių skaičius pėsčiųjų perėjose.
  • lietuviška žurnalistikos parodija persiorientavo į kriminalinių naujienų ir nesėkmių tiražavimą, negalvodami apie tokių naujienų įtaką visuomenei. px visomis kalbomis yra px.

situacija panašėja į tokią, kad likti čia darosi pavojinga.

velykos buvo sutiktos namie, su namiškiais, šiauliuose, kaip visada. kaip visada turiu ten ir savo asmeninę patalynę, kuri emigravusi iš didžiosios britanijos (žr. prisegtą paveiksliuką). tie giminaičiai, kurie dabar gyvena airijoje, nemanau, kad grįš gyventi į lietuvą, turbūt kaip ir dauguma lietuvos emigrantų. aš viliuosi,kad klystu, bet emigrantai ir patys gerai supranta, o ir skaičiuoti pramokę – sugeba įvertinti pragyvenimo sąlygas ten ir čia. iš lietuvos nauda yra dviejuose dalykuose: kalba ir pigios cigaretės. nors geriau jau anglų kalba mokyklose būtų buvusi pagrindinė. nepamirštame giminaičių – manais į tabako gaminius siunčiame jiems tai, kas net mums namuose gyvenant ir mūsų kainomis matuojant atrodo pigu – drabužiai, avalynė, ir daug ko mums reikia kasdieniame pilnaverčiame gyvenime. daiktai emigruoja į lietuvą, o džiugina, kad ne visi jie kinietiški – lyg kokie okupantai po visą pasaulį.

procesas čia ypač lengvas – iš pradžių vienas emigruoja, po to kita pusė, jeigu antros lietuviškos tautybės pusės išvykus nesiseka surasta. nors aplinkui savo bendruomenės ne visada būna daug, bet vietinių, turkų, lenkų ir rusų kilmės atstovų būna apstu, t.y. užmokesčio dempinguotųjų. galbūt atrodys keista, bet manau, kad 2-jų skirtingų rasių arba tautų žmonių bendravime geriau nemokėti vienas kito kalbos ir gyventi nei vieno, nei kito gimtajame krašte, kad išvengti bereikalingų ginčių, kurie gali kilti gyvenant vieno iš poros gimtinėje:

  • lenkai, rusai – diskusijos ir ginčai kas yra okupantai ir tikrieji lietuvos gyventojai, protėviai;
  • kokia kalba kalbėti šeimoje, kokia kalba žiūrėti televizijos kanalus;
  • kokiais papročiais gyventi, kaip elgtis vienam arba kitam nuvykus pas kito tėvus;
  • religija – krikščionis, ateistas, pravoslavas ar dar kas nors;
  • asmeninės ambicijos – kiekvienas auklėtas pagal savo kultūrinius papročius;
  • diskriminacijos klausimai.

turbūt geriausia mišrioms poroms gyventi nė vieno iš jų gimtajame krašte – kuo toliau nuo visų giminių, pamokslų, mokymų ir patiems kurti savo ir savo šeimos ateitį.