euphorbia

ši veislė man yra klasikinis karpažolės pavyzdys – karpažolė nuo šaknų iki stiebo viršūnės. žiemą vazonėlio turinys sparčiai augo vėsioje temperatūroje, ~10 laipsnių šilumos ir augalas jautėsi nuostabiai. reti liejimai vandeniu ir pastovus vėsus pavėsis be tiesioginių saulės spindulių, šiai karpažolei buvo lyg dopingas. džiaugiuosi, kad šiam augalui vieta, klimatas ir mano pasyvus laistymas patiko, ką ne visada yra lengva suderinti.

augalo stiebas yra įmantrus, besiraukšlėdamas sukasi aplinkui ir stiebiasi viršun, iš šonų formuodamas naujas ataugas kurios elgiasi identiškai. ši karpažolė-kaktusas man nereikalauja daug dėmesio, tik bėda tame, savo plokščiu stiebu renka dulkes, kurias, teoriškai, reikia valyti, bet praktiškai jos pačios nenukrenta. turiu įtarimą, kad stiebas formuojasi priklausomai nuo šviesos šaltinio, todėl vazonėlį kartais pasukioju, kad pasikeistų apšviestoji augalo pusė. kiek teko matyti panašių karpažolių, pusė metro joms nėra riba ir beveik tiek pat jos išsišakoja ir į šonus – reikia tikėtis, kad manoji manęs nenuvils.

toliau tęsiant karpažolių temą, pristatysiu dar vieną augintinį, kuriam mūsų kalbininkai suteikė spirginės karpažolės vardą (lot. euphorbia lophogona lam). šis, madagaskaro kilmės, sukulentas-karpažolė, kuris užauga iki 1.2 metro, yra lepus priežiūrai, nes tik kas jam nepatiks, greitai nukris, kurių šis augalas ir taip ne per daugiausiai turi. visada žalias augalas lapus augina tik ūglių galuose, kuriuose juos pastorina ir numesdamas lapus toliau juos formuodamas ilgina. todėl dėl pavienių gražių lapų praradimo neverta baimintis, taip ši karpažolė auga.

spirginė karpažolė yra tolerantiška karščiui ir sausrai, ir visiškai draugaujanti su perlaistymu, todėl su laistymu nereikia persistengti, lieti galima tik šiltuoju sezonu, o žiemą galima labai retais atvejais, jeigu pradeda vysti lapai. purkšti vandeniu augalo nereikia. sėkmingam augalo gyvavimui jį reikia laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, kuriuose labai būna dideli ir gyvybingi, o kad jie neprisviltų, augalą reikia sukioti, kad būtų vienodas lapų įdegis. nepakankamas saulės spindulių kiekis ar per žema temperatūrai – dažniausios visų lapų praradimo priežastys. dauginimas galimas tiek ūgliai, tiek ir sėklomis, nors gėlininkai rekomenduoja dauginti sėklomis, iš kurių išauga ir susiformuoja galantiškesnis augalas. ši karpažolė taip pat nuodinga, nukritus lapui ūglis išskiria baltą nuodingą skystį, kuris patekęs ant odos ją smarkiai sudirgina. vasaros-rudens sezonu vieną kartą per mėnesį augalas norėtų būti patręštas kaktusams skirtomis trąšomis.

spirginės karpažolės priežiūra nėra paprasta, todėl jos augintojus augalas apdovanoja mažais žiedeliais, kuriuose yra formuojamos sėklos.