gimtadienis

gyvųjų tarpe neišvengiama ta diena, kuri nėra vienprasmė. malonu, kai gauni dozę dėmesio, kuris mielai vargina, bet tuo pačiu ir įpareigoja. visada smagiau nusišypsoti kitų proga, o savoji sendina. tą dieną be dėmesio ir nuoširdumo tenka susidurti ir su melu bei veidmainiais, nes jie nėra nuoširdūs, o nusisukę praranda netikrą veido linksmumą, kurį kartais pastebi veidrodžio atspindyje. iš ties man yra keista matyti, kai mažai pažįstamose pažintyse matai tą natūralumą, kurį stokoja daug seniau žinomos asmenybės. net nežinau kaip juos įvardinti – žodis draugai netinka, pažįstami irgi nelimpa, o iki asmenybių jiems tolokai, atrodo. už nemokamą bokalą alaus ar vyno taurę tą dieną turėčiau didelį būrį žmonių, iš kurių tik nedaugelis pasisiūlytų padėti stalą sutvarkyti.

vis tiek ta diena yra maloni, tik kitos dienos rytas būna sunkiai egzistenciškai pagiringas.

smagu girdėti sveikinimus gimimo dienos proga, po kurių pagalvoji, kodėl su tuo žmogumi nebendravai anksčiau ir nedavei jam saują savo dėmesio, kurios jis tuo metu ilgėjosi. nesvarbu, ar sveikinimai nuoširdūs, ar iš pareigos, visi jie tampa vieninga ranka, kuri tave patapšnoja per petį ir nuo skruosto nubraukia žylančius plaukus. taip, veidas jau nebe tas, jį pradeda vagoti raukšlės, bet jų priminimas visada malonus. taip, mes norime to dėmesio ir tokio malonaus, virstančio nuoširdžiu pokštu ir pajuokavimu prisimenant kartu leistą laisvalaikį ar plušant prie darbo projektų. net ir tie, kurie nepasveikino, bet žinojo, jie tai padarė mintimis, kaip mintimis mes keikiame kubiliaus reformas ir tikime šviesiu rytojumi. taip, rytoj viskas bus kitaip – be dėmesio, tik pilkos gyvenimo dulkės. šiandien važiavau namo, į šiaulius, ir supratau, kad tas vėjas ir medžiai, tos sms žinutės ir priimti bei praleisti telefono skambučiai, tirpsta praeityje, kartu su smėlio dėžės mašinytėmis ir jiems nelemta sugrįžti atgal, nes mes tik galime atsisukti atgal ir pažvelgti į tolstančius mielus mūsų gyvenimo prisiminimus, kurie, brandinami mūsų širdyse, neišblėsta veikiami nei laiko tėkmės, nei ligų, nes tam nutikti neleidžia draugai.