bėgimas, skausmas ir alus

paskelbta: Vasaris 17th, 2017 | autorius: bbzn | tema: alkoholis, alus, bėgimas, gamta, gyvenimas, laisvalaikis, sportas, strava, žiema | žymos: , , , , , , , , , | 1 komentaras »

sutaipinus antraštę galvoje kilo asociacija su rsa, kas yra ritmas, seksas ir alus. tai kaip rsa yra vien tik malonumų rinkinys, apie antraštę to pasakyti negalėčiau (pauzė keletui gurkšnių craft’inio alaus). tai štai, prisiminiau post chamonix sapieginės kalnus ir action’ą juose – su tinkama avalyne smagu ir žiemą palakstyti, nors laisvės tame užsiėmime ne per daugiausiai, bet apie tai vėliau. nelygu kaip ir nelygu kur, bėgimas, pirmoje vietoje, man yra darbas. netgi tada, kai mindavau veliką, mintys būdavo išblaškytos besikeičiančioje miškų lapijoje ir nieko doro tuo metu nenuveikdavau, tik greitai surydavau laiką. bėgimas, tas bjaurybė, mane sugeba atriboti nuo išorinių veiksnių, blaškančių dėmesį ir trukdančių susikaupti. bėgdamas aš kaip niekad nuveikiu daug darbų, išsprendžiu daug mįslių, apgalvoju tai, kam šiaip neturiu laiko net antraštei pagalvoti. tik beje – o kur čia malonumas? į smegenų mankštą spjauti nevalia, o darbai patys irgi nepasidaro, kad ir kiek vadovų šalia trepsėtų, šlipsais mojuotų ir naktines eiles rašytų.

не для средних умов

tai gi va, ta paralelė tarp fizinio aktyvumo, darbingumo ir širdies ligų prevencijos nesant darbe. bėgi bėgi, dubasini pulsą dugnais keturiomis ropodamas į slidininkų kalną ir ieškai tame malonumo. nėra čia to malonumo ir būti jo negali, kai bėgi kiaurai išmanus – tai vertikalaus aukščio nedarinkai, tai pace’as ko tais didokas, norėtųsi pulso kreivę paslėpti, nes su tokiais skaičiais bėga tik nevykėliai ir bobutės į lidl’ą. kilometrai, nesirenka, kadensas chujovas ir bla blaaaaaaąąąąąą. visa tai sąlygoja minimumą strava like’ų ir respect’o nebuvimą. priminiau tikrą istoriją, kai vaikai nesugeba automobilio lango praverti, nes ten irklai, o ne mygtukas. tik būdamas laisvu gali jausti malonumą – bėgdamas, plaukdamas, eidamas, nes su nieku po to nereikia pimpalais matuotis kas daugiau, kieno ilgesnis ir greitesnis (grafikas, žinoma). ir sportuojame mes ne dėl savęs, o dėl kitų ir dėl gražių skaičių. nors šiandien koją vėl skaudėjo, šiandien bėgau užšąlusiu ežeru ir jaučiausi beveik laisvas ir beveik prikrovęs kelnes, ir su padidintu adrenalino kiekiu kraujyje. tikri vyrai juk turi kentėti! viduryje ežero jaučiausi toks laisvas, lengvas ir tuščias, kaip dar niekas nebuvo taip galvos prapūtęs.

toks turėtų būti tikras bėgimas – teikiantis malonumą. beje, vienas prijaučiantis bėgikas (teatleidžia jis man už tokį epitetą), kaip tik ir sako, kad užsiėmimas turi teikti malonumą, kuris vieniems yra varžybos, o kitiems geras laikas, kuris vertas geros kompanijos – tiek žmonių, tiek vėjo. o su skaudama koja šiandien bėgti nenorėjau, o latrai sako – kuo susirgai tuo ir gydykis, vis tik išlindau į ežerą apsidairyti ir tikrai buvo smagu, nesigailiu, nes bėgant nieko neskaudėjo. po dušo prie bulvinių blynų stiklinė alaus yra ta vinis, kai supranti, kaip nesuderinami dalykai puikiai dera.


prievolės ir pareigos

paskelbta: Gruodis 15th, 2015 | autorius: bbzn | tema: gyvenimas, mintys | žymos: , | nekomentuota »

gimtadienio sveikinimai facebook’e yra prievolė, nors kita vertus – kam tai rūpi. kaip tik nesenai prasitryniau iš kalendoriaus visokius gimtadienius, kurių nei švenčiu, nei esu kviečiamas. bet ir neičiau iš tiesų. pareiga ryte keltis ir naviguoti nėra pareiga, nes galima uždėti vieną daiktą ir verstis ant šono šašlykų sapnuoti. rūpestis – so so, žiūrint kam. galima rūpintis artimaisiais, bet rūpintis kitais nereikėtų. visi mes esame pilnapročiai ir pilnamečiai, rankas kojas turime. kaltės jausmas irgi nenormalus – gailėtis kad laiką skyrei sau (tikrai taip) nereikėtų. tikslinant sąvoką „sau“ į ją ne daug kas įeina. atspėk ką aš pagalvojau ir ko aš noriu – nesubrendimo požymis. aš nenoriu šūdinai jaustis matant kad man skambina persona x, todėl tai prievolė. juk aš niekam nieko neskolingas, o darbas yra tik mainai.


alus, ėdalas ir pilvas

paskelbta: Rugsėjis 29th, 2015 | autorius: bbzn | tema: alus, gyvenimas, maistas | žymos: , , | nekomentuota »

vakare mintys apie mankštą būna greitai nugesintos, o mankšta prieš miegą arba būna gėdingai trumpa, arba pilnu pilvu sėdint ant puodo. teiginys apie vieną alaus prie vakarienės būna sudegintas ant laužo dar neįpusėjus skardinei, lygiagrečiai traukiant lėkštę arčiau savęs. rusenanti viltis sumažinti pilvo apimtį dar gyva, kuria niekas netiki ir negirdi. tas reikalas man tolygus pagalvės kimšimu vištų pešimo sandėlyje. metafora apie sukimo lanką man šiuo metu kaip tik. ėdalą pradėjo skrandis riboti, nes kai pakelia rankas į viršų argumentų jam aš nebeturiu. problema sprendžiama netinkamiausiu būdu gelbstint ir fermentams – pro(re)gresas. alus įdomus vaistas – mažais kiekiais įmanomas, normaliais – nesaikingas. tų 2-ų dienų labiausiai man gaila, nes per tas valandas galima ne kartą pamiegoti, pakakakoti ir dviratį pamurzinti. bli@t, reikia eiti miegoti, nes berašydamas šaldytuvą nusiaubsiu.


prieš miegą

paskelbta: Rugsėjis 22nd, 2015 | autorius: bbzn | tema: gyvenimas | žymos: | nekomentuota »

planšetę sunku tapšnoti. laukiu spalio pradžios, kad užbaigti niekingą sezono veiklą. batai, laukdami kalendoriaus, kaupia dulkes ir laukia savo ketvirtadienio. toršerą reikėtų pratinti prie aktyvesnio gyvenimo, o knyga naudoti ne tik kaip pagalbinį ūkio inventorių. šarikas senai manęs laukia, kaip ir aš susitikimo su juo. medžiaginį metrą reikėtų pritrumpinti, nes rodo per didelius pilvo apimties skaičius, o aš bandau mintimis deginti kalorijas. už lango jau tamsu ir vėsu, ir grybai neauga. lapų ir pijokų būrelis nuo rugsėjo atidarė sezoną ir vilioja klientus kaip išmanydami. ryte žadintuvą pakeitė interesantų skambučiai, kurie kartais norėtų būti pramiegoti.

mankšta rytais įgauna pagreitį.


100km per savaitę pėsčiomis

paskelbta: Liepa 28th, 2015 | autorius: bbzn | tema: gyvenimas | žymos: , , | nekomentuota »

pasinaudojęs proga, kad savaitę geriu antibiotikus ir negaliu nieko nei rimto, nei nerimto sportuoti, nusprendžiau pamiklinti kojas ir daugiau laiko skirti ėjimui, vietoj tuščio akių varvinimo prie kompiuterio ekrano. o artėjant rudeniop vėl save primena jau senstelėjusi mano svajonė. pradžia nuosaiki, nes angina tik pradėta nuodyti, o temperatūra dar ne taip senai buvo virš 39 – pusantros valandos apsipratimui ir jėgų pasitikrinimui. organizmas sako viskas gerai, tad kitą dieną bus galima daugiau sau leisti.

antra ėjimo diena jau buvo ilgesnė, bet ne kritiškai – 2,5 val. braidymo po apylinkes ir buvimo su savimi ir savo mintimis. kojos trepsi, nugaros neskauda, vadinasi dozė bus didinama. trečią dieną niekingos beveik 4-ios valandos ėjimo, po kurio sekančią dieną kojos buvo jau kitokios. po 3 dienų iš eilės ėjimo, 4-a diena buvo kitokia – sunkios kojos ir įtemptos blauzdos. eidamas tą dieną jau nebuvau toks švytintis, o ir mintys nebuvo vien tik gražios, nes dalį laiko užėmė pamąstymai apie kojas, ėjimą ir galimybės nueiti santjago kelią. pasitikėjimas savimi nebuvo toks stiprus kaip pirmąją dieną, o per dieną nueinami dvidešimt keli kilometrai nebus tas rezultatas, į kurį norėjau orientuotis, nes tokiu tempu ropojant ir mėnesio neužtektų nueiti 900+km.

kojos dar kojomis, dvi dienas praėjus, sąnariai adaptavosi ir kojos pradėjo įgauti darbinę formą, bet pradėjo lysti ir nenumatyti dalykai. vienas iš jų – pradėjo skaudėti kojų „pagalvėles“ – atrodo juokingas dalykas ir ta vieta, kurios niekada nei skauda, nei ji apie save duoda žinoti, bet man taip nutiko. šioje vietoje aš balsuočiau už teisingą avalynės pasirinkimą, nes bėgimo bateliai ir yra skirti bėgimui, o ne ėjimui, nors tikrai nėra pats blogiausias variantas. sekančią dieną jau ėjau su kitais bėgimo bateliais ir situacija pagerėjo. grįžus namo į gyvenimą paleidau suspenduotą ėjimo batelių užsakymą, nes artėjant rudeniui bus tikrai laiko, noro ir galimybių juos patikrinti. paskutinę dieną ėjau trail’ą su trail bėgimo avalyne – grįžau raudonu ir pritrintu kulnu. išvados padarytos.

mano užmanymas per dieną eiti 50km atrodo mažų mažiausiai utopinis, bet eiti 30-40km yra realu. nevertinta dar kuprinė su papildomu svoriu ant pečių, kas garantuoja nugaros atsakomuosius veiksmus. šiais metai jau nuėjau virš 900km, o tikslas tą patį nueiti per 1 mėnesį. eksperimentai tęsiasi.