hgb

ilgai tempęs gumą vėl nuėjau į vilniaus kraujo centrą „išsilengvinti“. džiaugiuosi, kad nėjau 3-iądienį, kai kraują priima tik iš neatlygintinų donorų, nes buvo sausakimša. nors ketvirtadienis man, ko gero, pati netinkamiausia diena duoti kraujo, bet kartais nutinka ir taip. šį kartą susisukau stebėtinai greitai, spėčiau, kad 30-40 minučių ir dar turėjau laiko pavartyti savo donoro knygelę. hemoglobino kiekis pas mane stebėtinai pastovus, šį ir praeitą kartą skaičiai tie patys – 164 g/l (kaip ir kraujo grupė – pirma neigiama), o norma vyrams yra ~140-180. hemoglobinas (hgb) yra svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis, kuris išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. kraujo centras 2 anketas optimizavo į vieną dvipusį lapą, todėl užpildžius gerai žinomą pilną a4 formą, nėra pagundos pažiūrėti į kitą lapo pusę, nors dabar jau teks. anketoje įvelta klaida dėl lankymosi kalėjimo įstaigose – neatspausdinti kvadratėliai, kurių menamoje vietoje vis tiek reikia palikti žymą.

iš suvenyrų pasirinkau modernų  dramblio kaulo spalvos vazos formos puodelį su nuoroda į kraujo donorystės svetainę. anksčiau puodeliai buvo balti ir mažesni, kuriems auselė sunkiai laikydavosi, tad reikia viltis, kad vaza bus praktiškesnė. prie to pačio dar ir hematogeno gavau – skanus ir brangus, bjaurybė.

dūrė į dešinės rankos veną, nors nusiteikęs buvau duoti kairiąją, o dūris buvo kaip niekad skaudus. anot seselės, jos mato ir vedant adatą į veną, jaučia randus ir stengiasi į juos nepataikyti, o pataikius dūris būna skaudus.  savijauta kaip visada, buvo gera net ir visą dieną, tik vakarop energija ženkliai krito – jaučiausi lyg plytas visą dieną krovęs, todėl dar 22 val. nesulaukęs lovoje jau sapnavau devintą sapną.