hp

mikroprocesorių gamintoja amd paskelbė apie naujų 16-os branduolių procesorių rinkoje startą. amd bulldozer interlagos opteron 6200 serija tinka tam pačiam lizdui kaip ir 6100-oji serija, g34, o tai yra geras ženklas toms įmonėms, kurios yra investavusi į serverinę geležį ir kurioms vis dar trūksta procesorių resursų – tai darosi populiaru.

dar šių metų pavasarį lietuvos ir europos rinkose buvo pasirodę hp proliant serveriai su amd opteron 6100 procesoriais už konkurencingą kainą, bet dabar jų nė su žiburiu nerasi, kas mano nuojautai sako, kad visa tai buvo tik dėl akių. intel kompanija, išleidusi naujus e3 xeon procesorius, kurie skirti tik vieno procesoriaus serveriams, našumo kartelę pakėlė gal aukštai – 2 x low end’iniai intel xeon e5606 (rinkoje keičiantys e5504) procesoriai atsilieka nuo vienintelio 2-o pagal lėtumą naujojo xeon e3-1230 procesoriaus:

palyginimui 2 x e5504 = 1 x e5620 = 4,11. mano favoritas ir į akį kritęs l5640, kurio dviejų procesorių kombinacija generuoja 12,07 rodiklį, bet amd naujiena mane verčia sudvejoti mano pasirinkime. 16 branduolių šiaip ne juokas, o 2-jų procesorių kombinacija jau yra šis tas bent procesų lygiagretinime. „ekspertai“ porina, kad amd skaičiavimo našumas yra mažesnis lyginant su intel panašių parametrų mašinomis, bet manau kaina čia viską nusveria. intel elektros taupymo aspektu ženkliai deda amd’ą su 115w (pvz. l5640 srebia tik 60w).

išvada tokia – jeigu yra atliekamas pusmetis ir reikia našaus serverio(-ių), verta palaukti produktų su naujais amd 6200 procesoriais.

it reikalai man nesvetimi, rack-mountable serveriai taip pat. simpatiją jaučiu hp technikai, su ja turiu ir daugiausiai patirties. daugumai mažo ir vidutinio segmento įmonėms lietuvoje pilnai užtenka „pizza box“ dl 1xx serijos, labiau pinigingiems per akis dl3xx serijos. įmonių it brandos lygis taip pat yra svarbus naujų žaislų pirkime ir jų teikiamų privalumų įsisavinimui.

visai nesenai mūsuose jau atsirado galimybė įsigyti hp proliant dl120 g7 serijos serverius su naujais intel xeon e3 ir core i3 procesoriais. mano asmenine nuomone, jie neverti tokių pinigų, nes tokią monetą idealiausias į spintą montuojamas serveris yra dl180 g6.

palyginsiu dl120 g6 ir dl120 g7 serverius, kad galb8t kai kuriems apsisprendimas būtų lengvesnis. paminėsiu dar tai, kad vien dėl naujesnio skaičiuko, g7, gundytis šiuo konkrečiu atveju tikrai neverta, nors serveris ir modernesnis. mano pastebėjimai:

  • g6 palaiko tiek registered (rdimm) ddr3 atmintį, tiek ir unbuffered (udimm), kai naujasis g7 palaiko tik unbuffered – kažkokis tai downgrade;
  • stock’inis ir dažniausiai sutinkamas g6 yra su non hotplug diskais, t.y. kietasis diskas eina be hp disko „dėžutės“, o jam pakeisti, reikia ardyti serverį nuimant viršutinį dangtį ir kietąjį diską prisukant kaip paprastame kompiuteryje. visi g7 eina tik su hotplug bay’um, t.y. norint įdėti kietąjį diską, reikės jį pirkti iš hp kartu su „dėžute“ už ženkliai didesnę kainą nei kad atskirai diską perkant – didesnės išlaidos diskų sistemai;
  • paprastuose g6 ir g7 modeliuose eina tas pats gaidiškasis hp smart array b110i – kontroleris, naudojantis pagrindinio procesoriaus resursus ir kurio raid nustatymų nesupranta visos vmware versijos, tam tarpe ir nemokama esxi, todėl ant serverio su tokiu diskų kontroleriu vmware nematys nei raid1, nei raid5;
  • g7 atsirado galimybė pasikeisti diskų dėtuvę (drive bay) į sff, ko g6 neturėjo. tokiam serveriui iki sff diskų kaip kiaulei iki dangaus, imho;
  • g6 garantija 3 metai, g7 – tik vieneri;
  • serverio valdymui g6 turi lights-out lo100i, o g7 – ilo3;
  • maitinimo šaltiniai abiejuose serveriuose yra tie patys.

ko ir reikėjo tikėtis, g7 modeliu hp panaikina vienintelį į spintą montuojamą serverį hp proliant dl120 g6 modelį, kuriame diskai buvo naudojami ne su hp „dėžutėmis“. standartinėms programos ir paprastiems poreikiams pilnai užtenka net ir 2 branduolių procesorių, tad g7 xeon e3 tiesiog rūkytų.

microsoft hyper-v manęs jau senai nedžiugina, o šios platformos pasirinkimas serverių virtualizacijai buvo klaida. paminėsiu keletą momentų su kuriais pats susidūriau ir kuriuos dar pamenu, nors hyper-v vis dar sukasi:

  • pastovūs ir įkyrus windows updates, kurių dažnas nori fizinį serverį perkrauti kartu su visomis jame besisukančiomis virtualiomis mašinomis. windows atnaujinimai dažni, visos dėžės perkrovimas skausmingas ir įkyrus procesas, po kurio nežinai, ar virtualios mašinos iš viso pasikels;
  • neveikia virtualių mašinų bylų move, nes dar ten windows security smarkiai įsiintegravę, tad command prompt is a must. suprantu, jeigu čia yra orientacija į konsolę aka linux style – bet tai ne man;
  • bendrų resursų nebuvimas – jeigu mano fizinis serveris turi 10 gb atminties, tai virtualių serverių bendra operatyvinė atmintis bus <10 gb. ne kas kita, kaip resursų švaistymas.
  • lėta valdymo panelė.

todėl vmware esxi nemokamos programinės įrangos pasirinkimas buvo kone geriausia alternatyva mokamam microsoft hyper-v. norai norais, bet norint teisingai paleisti vmware esxi hp dl180 g6 serveryje taip pat reikia šį bei tą žinoti, todėl teko sužinoti ir man. pabandysiu nuosekliai papasakoti detales, su kuriomis mane teko susidurti, su problemomis, kurias teko išpręsti. tad pradėsiu:

  1. serveriui buvo keliami tokie reikalavimui: 2 cpu palaikymas, 2 maitinimo šaltiniai, operatyvinės atminties plėtimo galimybė, montuojamas į serverinę spintą (rack tipo), ne mažiau kaip 4 diskai ir kad būtų naujas. pagal šiuos reikalavimus geriausias kainos ir kokybės santykis yra serveris hp dl180 g6 – vienintelis iš dl1xx serverių serijos, turintis galimybę turėti 2 karštus (hot-plug) maitinimo šaltinius (psu – powe supply unit).
  2. buvo išsirinktas hp proliant dl180 g6 e5504 1×2 gb 1×500 gb 3g hp sata 1×460 w serveris (p/n 470065-295), kuris buvo šiek tiek modifikuotas: procesorius pakeistas į e5620, papildomai įstatytas dar vienas maitinimo šaltinis, įdėtas 8 gb atminties „kaulas“. diskus priverstinai teko pakeisti į 2×300 gb sas 15k rpm diskus ir įstatyti hp smartarray p410 kontrolerį, bet apie tai vėliau.
  3. vmware esxi buvo išbandytas ir ant stock’inio serverio, kas nuliūdino, nes pareikalavo investicijų į serverį. šis serveris savyje turi integruota b110i kontrolerį, kuris yra pusiau programinis ir kuriame padarytą raid 1, esxi mato ne kaip vieną diską, o kaip 2 paprastus. pasiknisus interneto platybėse, vmware svetainė informavo, kad esxi nepalaikoma dl180 g6 serverių, o diskusijų forumai paaiškino kodėl – kadangi b110i kontroleris nėra pilnai hardware, t.y. naudoja ne savo procesorių, o sisteminį, tai jo esxi ir nesupranta. visus kutus hp smart array kontrolerius esxi mato ir supranta teisingai. dėl šios priežasties, kad būtų raid 1 (mirror) ir kad vmware 2 raid diskus matytų kaip vieną (raid 1), teko investuoti ir į hp smart array p410 kontrolerį su 512 mb atminsties ir bbwc (cache baterija).
  4. kontroleris buvo gautas ir sėkmingai įstatytas, o sujungti jį su diskų plokšte (disk backplane/disk cage) nepavyksta, nes reikia dar ir specialaus laido, kuris vadinasi mini sas to mini sas 28 inch-cable assembly (p/n 496013-B21). gerai, kad jį radau bendroje kabelių krūvoje. kontrolerio įstatymas dar viena istorija – teko dalį serverio nuardyti, kad jį su jo detalėmis įdėti.
  5. turint teisingą kontrolerį, nuodėmė turėti neteisingus diskus. virtualizavimui buvo pasirinkti 2 karšti (hot-plug) sas (serial attached scsi) diskai 15k rpm greičio, kurių skaitymo greitis iš virtualaus windows serverio yra štai toks:
  6. viską surinkus, serverio bios’as vis mesdavo pranešimą, panašų į „array slot 0 is not configured – 0 disks found“, kuris dingo bios’e išjungus sata jungtis ir vidinį kontrolerį.
  7. atlikus visus aukščiau išvardintus veiksmus, buvo sėkmingai įdiegta vmware esxi programinė įranga, kuri sėkmingai atpažino visus serverio komponentus.

klaida buvo padaryta ne serverio platformos parinkime, o modelio komplektacijoje – reikėjo iš karto rinktis dl180 g6 su smart array p410 kontroleriu (p/n 470065-095), kad būtų buvę ir pigiau, ir greičiau.

pasidalinsiu karštais asmeniniais įspūdžiais apie 2 čiupinėtus hewlett-packard hp proliant dl100 serijos rack tipo serverius:

abu šie serveriai yra rack tipo, t.y. montuojami į serverinę spintą, taip pat jie yra pirmieji hp rack tipo serveriai, vadinasi yra paprasčiausi ir skirti smulkiam bei vidutiniam verslui (angl. small and medium business). mano peržvelgti serveriai turi keletą bendrų panašumų:

  • abu jie turi tik po vieną maitinimo šaltinį (angl. power supply, ps), bet turint keletą vienodų serverių, šią riziką galima suvaldyti;
  • vienodas raid kontroleris – hp smart array b110i, kuris pagal nutylėjimą palaiko sata raid 0, 1, 1+0 ir tik su statiniais diskais (angl. cold plug, non-hot plug), o įsigijus papildomą licenciją, kurios kodas gali būti vedamas raid kontrolerio valdymo bios’e arba naršyklėje naudojant hp acu (angl. array configuration utility) įrankį, šis kontroleris gali dirbti ir su karštaisiais (angl. hot plug) sata diskais. perspėjimas: b110i kontroleris nepalaiko sas diskų!
  • yra 4-ios vietos 3,5 colio sata/sas diskams;
  • abiejuose serveriuose yra valdymo lights-out 100 advanced (ilo) sąsaja;
  • neturi hp sea of sensors technologijos, kuri yra hp thermal logic sudedamoji ir naudojama tik nuo hp proliant dl300 serijos serveriuose.

dabar apie kiekvieną iš šių serverių detaliau.

hp proliant dl120 g6:

  • palaiko tik vieną intel procesorių (angl. cpu) – 99% gyvenimo atvejų tai tenkina;
  • kietieji 3,5 colio dydžio diskai yra sukami tiesiai prie serverio, nes šiame serveryje nėra hp diskams pritaikytų „stalčiukų“. minusas tame, kad kiek ilgesnis gali būti disko pakeitimas, bet iš kitos pusės, užtenka nusipirkti patį paprasčiausią sata diską ir jį įsidėti, kai į kitus hp serverius diskai eina specialiuose hp diskų laikikliuose. tai yra vienintelis hp rack serveris, kuriame diskai dedami ne „stalčiukuose“;
  • silpnas 2-jų branduolių (angl. cores) procesorius intel pentium g6950 @ 2,8 ghz, kurio cpu mark rodiklis yra 1840;
  • maksimaliai palaiko 16 gb ram atminties, jame yra 6 dimm jungtys (angl. slots);
  • turi 2 x 1 gbe tinklo sąsajas;
  • sąlyginai pigus rack serveris.

hp proliant dl165 g7:

  • palaiko iki 2-jų amd procesorių;
  • kietieji 3,5′ diskai (angl. lff – large form factor) dedami tik „stalčiukuose“, kai paprasto disko ir disko su hp stalčiuku kaina yra beveik dvigubai mažesnė;
  • konfigūruotas serveris buvo su 8-ių branduolių procesoriumi amd opteron 6128 @ 2,00 ghz, cpu mark rodiklis – 5147;
  • palaiko iki 256 gb ram atminties (vienam procesoriui iki 128 gb), turi 24 dimm jungtis;
  • turi 4 x 1 gbe tinklo sąsajas;
  • našus ir neypatingai brangus serveris.

bendrą serverių palyginimo lentelę galima pamatyti ir čia.