karpažolė

kaip ir praeitais metais, taip ir šiais, aplankiau šiais metais gan ankstyvą egzotinių augalų susirinkimą parodoje „žali horizontai“, kuri vyko kaune, laisvalaikio ir pramogų centre mega. lyginant šių ir praeitų metų parodas, šiais metais paroda yra ženkliai didesnė ir joje galima jaukiai pasivaikščiojant apžiūrėti visus eksponatus. nors daugelis augalų ir matytų, bet atradau ir naujų. buvo organizuojami ir seminarai įvairiomis augalininkystės temomis, kuriems, deja, pristigo laiko.

pasidalinsiu keletu man užstrigusių dalykų:

  • erdvė buvo per didelė, jautėsi tuštuma. esant didelėms erdvėms, gal vertėtų esamą ekspoziciją sudėlioti ant didesnio stalų kiekio, nes dabar prie prie vieno eksponato pilnai telpa tik 2 žiūrovai, o galimybė apžiūrėti iš visų pusių gal būtų visai ir praktiška;
  • aš esu lapuočių augalų mėgėjas ir jų pasigedau. taip pat man trūko žemiškų ir močiutiškų augalų, nes dominavo orchidėjos (tas yra suprantama), kaktusai ir sukulentai, buvo musgaudžių ir keletas karpažolių;
  • jausmas toks, kad trūko įvairovės, net ir tų pačių prekybos centrų parduodamos augmenijos – juk mes nežinome, kokie nuostabūs augalai iš jų gali išaugti.

pagiriamasis žodis organizatoriams – lietuvos orchidėjininkų draugijai ir visiems prisidėjusiems už šį nuostabų renginį, skirtą visai lietuvai, o susisiekimas su kaunu yra labai patogus daugumai mūsų krašto gyventojų. o štai ir mano foto reportažas.

ir kaip visada dovana pačiam sau – crassula muscosa, kainavusi 5 lt. tiek pat kainavo ir bilietas į parodą.

ši veislė man yra klasikinis karpažolės pavyzdys – karpažolė nuo šaknų iki stiebo viršūnės. žiemą vazonėlio turinys sparčiai augo vėsioje temperatūroje, ~10 laipsnių šilumos ir augalas jautėsi nuostabiai. reti liejimai vandeniu ir pastovus vėsus pavėsis be tiesioginių saulės spindulių, šiai karpažolei buvo lyg dopingas. džiaugiuosi, kad šiam augalui vieta, klimatas ir mano pasyvus laistymas patiko, ką ne visada yra lengva suderinti.

augalo stiebas yra įmantrus, besiraukšlėdamas sukasi aplinkui ir stiebiasi viršun, iš šonų formuodamas naujas ataugas kurios elgiasi identiškai. ši karpažolė-kaktusas man nereikalauja daug dėmesio, tik bėda tame, savo plokščiu stiebu renka dulkes, kurias, teoriškai, reikia valyti, bet praktiškai jos pačios nenukrenta. turiu įtarimą, kad stiebas formuojasi priklausomai nuo šviesos šaltinio, todėl vazonėlį kartais pasukioju, kad pasikeistų apšviestoji augalo pusė. kiek teko matyti panašių karpažolių, pusė metro joms nėra riba ir beveik tiek pat jos išsišakoja ir į šonus – reikia tikėtis, kad manoji manęs nenuvils.

toliau tęsiant karpažolių temą, pristatysiu dar vieną augintinį, kuriam mūsų kalbininkai suteikė spirginės karpažolės vardą (lot. euphorbia lophogona lam). šis, madagaskaro kilmės, sukulentas-karpažolė, kuris užauga iki 1.2 metro, yra lepus priežiūrai, nes tik kas jam nepatiks, greitai nukris, kurių šis augalas ir taip ne per daugiausiai turi. visada žalias augalas lapus augina tik ūglių galuose, kuriuose juos pastorina ir numesdamas lapus toliau juos formuodamas ilgina. todėl dėl pavienių gražių lapų praradimo neverta baimintis, taip ši karpažolė auga.

spirginė karpažolė yra tolerantiška karščiui ir sausrai, ir visiškai draugaujanti su perlaistymu, todėl su laistymu nereikia persistengti, lieti galima tik šiltuoju sezonu, o žiemą galima labai retais atvejais, jeigu pradeda vysti lapai. purkšti vandeniu augalo nereikia. sėkmingam augalo gyvavimui jį reikia laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, kuriuose labai būna dideli ir gyvybingi, o kad jie neprisviltų, augalą reikia sukioti, kad būtų vienodas lapų įdegis. nepakankamas saulės spindulių kiekis ar per žema temperatūrai – dažniausios visų lapų praradimo priežastys. dauginimas galimas tiek ūgliai, tiek ir sėklomis, nors gėlininkai rekomenduoja dauginti sėklomis, iš kurių išauga ir susiformuoja galantiškesnis augalas. ši karpažolė taip pat nuodinga, nukritus lapui ūglis išskiria baltą nuodingą skystį, kuris patekęs ant odos ją smarkiai sudirgina. vasaros-rudens sezonu vieną kartą per mėnesį augalas norėtų būti patręštas kaktusams skirtomis trąšomis.

spirginės karpažolės priežiūra nėra paprasta, todėl jos augintojus augalas apdovanoja mažais žiedeliais, kuriuose yra formuojamos sėklos.