kultūra

anksčiau

tai štai, eilė persirengimo spintelių, o tarp juo sustatyti išilgai einantys suoliukai, t.y. tą patį suoliuką naudoja ir vienos, ir kitos pusės spintelių vartotojai. elementaru. šį kartą paminėsiu teniso žaidėjus, kurie beveik visi, kaip taisyklė, oru skraido tarp tų spintelių – koks didelis susireikšminimas ir arogancija. šiandien vėl, kaip jiems jau įprasta, vienas apkūnus tipažas, ant kurio batų, paimtų iš sekcijos, joks katinas nesipi$ęs, ant beplaukės galvos užsidėjęs juostą (lietuviškai įvardinčiau kaip kaspiną), išvertęs savo inventorių per pusę suolo, kuitėsi savo gražiausiame sportiniame krepšyje. man, kaip paprastam žmogui, nesudarė problemų pasakyti „atsiprašau“, kas tuo metu reiškė „pyzdink nx su savo žaislų kolekcija nuo viso suolo“. džiaugiuosi, kad kartais aš esu mandagus. jis į mane taip kiaurai pažiūrėjo ir… susiprastino iki mano poreikių suolui žmogaus. ir su jais pastoviai taip. pasinaudojęs proga paminėsiu, kad tie teniso aikštelių madistai na labai jau yra linkę būti gražiais ir dar yra be galo prižiūrintys savo proginius treningus, bet nesvarbu, kad jie patys dvokia net nepradėjus žaisti – kiek iš žmonių sveikatos atima pasiruošimas grožiui. neduok dieve kokia dėmė ar išlindęs siūlas – gi žmonės užjuoks. kažkurią dieną sporto klube mane kankino bėgimo takelis su vaizdu į visą žvaigždžių aikštyną, tai turėjau progos apžvelgti ir sudaryti reitingavimo sistemą – panašiai kaip stojant į aukštąsias mokyklas, papildomiems balams susirinkti. dalinuosi:

  • vienspalviai du drabužiai vienas šalia kito, 2 balai;
  • vienspalviai 3 drabužiai, 3 balai;
  • sportinė avalynė tos pačios spalvos kaip ir visi kiti drabužiai, 5 balai;
  • kepurėlė, 5 balai, jeigu ji dar ir tos pačios spalvos kaip visa kita, 10 balų;
  • drabužis su bent viena juostele, papildomai 1 balas (kiek juostelių, tiek balų per drabužį);
  • priderinti batų raištukai, 1 balas už batą;
  • ryški spalva, 1 balas už drabužį;
  • baltos kojinės, 6 balai;
  • sugebėjimas rankoje sukti raketę, 4 balai;
  • wilson raketė, 5 balai;
  • ne wilson raketė, deja be balų;
  • raketės spalva nepriderinta prie drabužių, -5 balai;
  • energetinis gėrimas, 1 balas;
  • ryškios spalvos energetinis gėrimas, 3 balai;
  • dažnas gėrimas, dar 3 balai;
  • išmanusis kišenėje, 8 balai;
  • pokalbis telefonu aikštelėje, 10 balų;
  • mergina su kelnėmis, -5 balai;
  • mergina su šortais-sijonu, 5 balai;
  • mergina su pastebima dekolte ir teisingu turiniu jame, 10 balų;
  • lenta, deja be balų arba silpnas -1;
  • neatmušus gero padavimo kaltinti varžovą, 5 balai;
  • stovėti smarkiai išsižergus (kampas >90 laipsnių), vyrams 5 balai, moterims 10 balų;
  • būti taukuota ir riebia kiaule, be balų, bet jeigu visi drabužiai suderinti tai 5 balai bonuso.

įtariu, kažko dar nepaminėjau.

pradžia

prausimosi procesą aprašiau, per tą laiką niekas ten nepasikeitė. toliau veiksmas vyksta prie persirengimo spintelių. apsisiautę žemę siekiančiais rankšluosčiais žmonės įgyja didelį kiekį drąsos, net eisena tai pabrėžia, tik vat rankšluosčiai riboja ėjimo išsižergimą. sporto klube stengiasi spinteles neskirti vieną šalia kitos, būna bent 2-3 spintelių tarpas, spintelės eilėmis, tarp jų ilgas persirengimo suoliukas. lyg tyčia aną dieną suskaičiavau, kaip sportinykas persirenginėjo savo daiktus ant suoliuko susidėjęs taip, kad užėmė lygiai 9-ių spintelių plotį – krepšys, rankšluostis, drabužiai, mineralinis vanduo. visa tai būtų balalaika ir niekam nemaišytų, bet kai šalia ir priešais esančių spintelių šeimininkai nori prisėsti, darosi keblu. nesupratingi šiais laikais tie sporto meistrai, nedaeina jiems kad reikėtų susiprastinti.

nors beždžionių rankos ilgos, joms taip patogiau.

tęsiant koridorių ir spintelių temą, štai kita gan dažna situacija – būtinai reikia per tą suoliuko pusę, kurioje sėdi žmogus, vietoj to, kad perkelti kojas ir be trukdžių praeiti laisvąja dalimi. nežinau, kokie įsitikinimai neleidžia taip elgtis, bet būtinai su didžiausiomis kuprinėmis reikia per marmūzes ir atviras spintelių dureles brūžinti. vandens nuplauto drovumo stipraus vyro pavyzdys.

toliau

pradėjau vaikščioti į sporto klubą, neretai tenka ir paprakaituoti, o vadinasi, ir nusiprausti duše. aiškumo dėlei, vyrai ir moterys prausiasi atskirai, todėl skirtingų lyčių zonos yra visiškai viena nuo kitos izoliuotos. bet aš čia nieko naujo nepasakiau. vat nauja man, tai po sporto į dušinę eiti kiaušinius prisidengus didžiausiais rankšluosčiais. ale jau tas lietuviškų, ir dar tokių stiprių vyrų, drovumas, kad kas tik jų nenužiūrėtų. vaikšto susireikšminusiais veidais iki kulnų keliomis eilėmis apsijuosę rankšluosčiais, kuriuos pasikabina ne ant prie dušų esančių kabliukų, bet pačiose dušinėse, kur kabliukai, geriausiu atveju, yra skirti raktui pakabinti. net nesvarbu, kad jie ten šlampa, saugumas yra svarbiausia. šios dienos akibrokštas – į bendrą dušą, kuris atskirtas pusiau atviromis kabinomis, atėjo su trumpikėmis. aš susverdėjau ir mane nuo virtimo sulaikė dievo ranka. pirtyje situacija analogiška – aš vienas sėdžiu ir palaidais bumbulais maskatuoju, kai visi kiti sėdi rankšluosčiais užsidengę. kažko šiame gyvenime aš vis tik nesuprantu.

tęsinys

per radiją vėl buvo laida apie akcizus kurui, bet pro automobilio langą pažvelgus man belieka tik sutikti. nesvarbu, kiek pakils maisto kainos, panašu, kad pinigų trūkumo kurui kompensavimui šeimų ir individų biudžetuose yra paliktas dar ženklus rezervas. visiškai kaip tame anekdote: maistui pinigų neliko, nes pirko degtinę.

ryte išvažiuoti iš kiemo tampa sudėtinga, nes reikia laukti, kol kitas vairuotojas paliks tarpą mano automobilio įliejimui į ilgą, dviejų eismo juostų, transporto spūstį. nepatinka man visa tai – tas laukimas kamščiuose žudo, o aplinkiniai tik ir taikosi kaip išvesti mane iš kantrybės. visi jie svarbūs ir visi kažkur skuba ir lipimas per galvas tampa norma, kaip jau daugumai tapo įprasta kelių eismo taisyklių pažeidinėjimai. bandau suvesti galus ir panašu, kad kuro kainų kilimas didina transporto eismą keliuose, o proporcingai  ir nekultūringų vairuotojų skaičių. štai apie ką aš kalbu:

  • senai visiems žinoma autobusų ir taksi juosta, tik su vairuotojo sąžinės pateisinimu visą laiką važiuojant su įjungtu dešiniu posūkiu, nes jis gi suka! sūka.
  • ši situacija man primena halfwheeler išsireiškimą iš dviratininkų žodyno, kai pro veidrodėlį matai kone pusę iš galo stovinčio automobilio, mol, pasitrauk, aš noriu važiuoti. nemėgstu psichologinio spaudimo.
  • gan panaši situacija, kai iš galo važiuojantis taip sėdi ant uodegos, kad taip ir norisi išlipti ir pasižiūrėti, ar jis dar į mane neatsirėmė. automobilinis kablys turėtų būti tinkama priemonė nuo tokio jausmo atprasti.
  • važiavimas prisiplojus prie skiriamosios juostų linijos – nesaugus jausmas, kai šalimais važiuojantis važiuoja beveik per 2 eismo juostas. tikslas jo akivaizdus – naglai užlįsti į kitą juostą. kultūringi rodo posūkius ir turi kantrybės šiam manevrui, tuo jie skiriasi nuo chamų.
  • ši situacija ne prie transporto grūsčių, bet prie chamų: važiuoti keliu ir taip, kaip važiavo, tiesiog sustoti. nei avarinio ženklo, nei posūkio – nieko. vairuotojas nusprendė keleivį išleisti. be žodžių.

laukiu kol apmokestins transporto priemones. mes tampame graikais.

kažkur pralakiau savo swedbank debetinę banko mokėjimo kortelę, tad praeitą savaitę radau laiko užsukti į jų būstinę vilniuje, konstitucijos pr. apie gerus banko aptarnavimo apsektus patylėsiu, bet paminėsiu man užkliuvusias ir jiems taisytinas vietas. tai štai, būstinėje prie „langelio“ išklausiau moralą, kokio velnio aš pas juos atsibelžiau, o ne užsisakiau naujos kortelės per kažkokią jų paslaugą telefonu (mintyse aš ją kelis kartus nx pasiunčiau, nes ji užsiciklino su pakartotinu manęs mokymu). suprantu, kad tai galima pateikti kaip informaciją, alternatyvą, bet mokinti klientą gyventi ir bandyti lipti jam ant sąžinės man, o matyt ir daugumai, nėra priimtina. kad ir kaip nemaloniai tęsėsi naujos kortelės užsakymas, bet aš ją užsisakiau.

šiandien nuėjau ten pat atsiimti ir buvau pasodintas prie kitos operatorės langelio. kitoje prekystalio pusėje sėdinti operatorė mobiliuoju telefonu pliurpė apie atostogų planavimą, ir lygiagrečiai sistemoje pildė informaciją apie mane. radau laiko ir aš apsidairyti – netoli sėdinti vip asmeninė bankininkė (kažkaip panašiai) drąsiai žiaumojo kramtomąją gumą, o banko aplinka nė iš tolo nepriminė vieno iš didžiausių lietuvoje esančių bankų prestižą ir autoritetą. vaizdelis nekoks. o tuo pačiu naujos swedbank debetinės  kortelės sutartis man po nosimi buvo pabrukta vis dar pliurpiant telefonu. pasirašiau, gavau kortelę, tada baigėsi ir mobilusis atostogų planavimas ir prasidėjo bendravimas su manimi, kai jau man nebuvo nei noro, nei apie ką bendrauti.

tame pačiame pastate sėdi ir swedbank vadovai, kurie arba nesilanko banko skyriuose, arba nelabai jiems tai yra įdomu.