lietuva

demokratija – kai piliečiai gali ir nori.

lietuva – demokratinė valstybė (juokas).

ne iš kelmo yra spirtas posakis, kad lietuvis džiaugiasi regėdamas degantį kaimyno tvartą. net ir labiau rimtesni žurnalistai nieko daugiau nesugeba, tik neįprastais žodžiais burnoti ant valdančiųjų nesvarbu kas tokie jie bebūtų. štai mūsų spaudoje be didelės gausos nelaimių ir katastrofų skilčių tik paskalos duoda stiprų atkirtį neigiamoms emocijoms.

antpečiai darbe, tarnybinis automobilis, arogancija, pagieža ir pavydas daugelį mūsų iškelia ant mirtingiesiems nepasiekiamo pjedestalo. tai įpareigoja laikyti rankas kišenėse ir garsiai čepsėti kramtoškę. nenoriu šaipytis, bet šaržas kaip tik toks ir yra, nors galėtų būti bent juokingas. pavydas varo žmones iš proto ir suteikia tam daug dėmesio, kas turi ir teigiamų bruožų – užimtumą. įžeidūs tie lietuviai, neduok dieve ne taip pažiūrėsi, jie tame įžvelgia piktus kėslus ir sąmokslą, kuriam reikalingas greitas ir stiprus atkirtis. juos vadinti vaikais jiems būtų komplimentas.

suaugę žmonės, kurie negali per save perlipti ir pripažinti savo klaidų, perspektyvoje yra menkystos. tai yra liga, kaip liga ir priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, todėl tai turi būti gydoma. pasidalinsiu viena istorija, kuri ir bus atsakymas:

moteris, keletą metų dirbusi emigracijoje, grįžo į lietuvą. čia ji kas dieną į darbą važiuodavo tuo pačiu maršrutiniu autobusu su tuo pačiu vairuotoju. jai prireikė 3 mėnesių, kad vairuotojas su ja pradėtų sveikintis.

prisimename ir džiaugiamės degančiu kaimyno tvartu, bet pamirštame nesenus šalies įvykius – europos kultūros sostinė, krepšinio čempionatas. be abejonės, snoro banko bankrotą mes taip pat ilgai minėsime, nes neigiami dalykai randa mumyse vietoj, priešingai nei gerieji. galbūt todėl nenuostabu, kodėl mūsų tarpe yra tiek daug kelių erelių, prisotintų pagieža, greičio viršijimu ir nekantrumu. bet keista, kaip greitai mes pamiršome policijos pareigūnų žmogžudystes keliuose. esu linkęs tikėti, kad ne be žiniasklaidos visa tai vyksta ir visa tai panašu į priešrinkiminę kalėdinę akciją, nes mes taip mėgstame pirkti šlamštą visuotinių išpardavimų metu ir paralyžiuoti eismą net aplinkiniuose rajonuose. kuro kainos neblėsta, o mes šniurkščiodami nosimis perkame naujus automobilius ir keiksnojame kubilių, kodėl nepripila pilno bako kuro, nors, kita vertus, apytuščiu baku mums nesudaro problemų privažiuoti iki alubario slenksčio antro laiptelio ir ten išleisti kone šimtinę lietuviškų pinigų. tiesa, už automobilio parkavimą susimokėti, žinoma, pamirštame, nes tam mes neturime pinigų, todėl ir įstatymai yra niekam tikę.

tikrai, mes esame stačiokų valstybė, nors ir turime barclays. bendriniu požiūriu tai nieko neatspindi, tik sukuria papildomas darbo vietas. nesiginčysiu, tai yra gerai. būdami išradingais vienoje ar kitoje srityje, valstybės mastu mes esame atsilikėliai. partinė disharmonija verčia mane manyti, kad esame ožiai ir melžėjai – ožiui paranku ir smagu nuleisti jį laikant karve. greičiausiai būsiu teisus, sakydamas, kad seime mes koncentruojame mūsų visuomenę. beprotiškai kantri veislė, demokratija šikti, bezdėti ir riaugėti. ai, dar bybi4i$ per šokių projektą visus apšerti. nieko naujo, nieko neįprasta, smirdime toliau.

langas į klozetą.

per pastarąją savaitę susikaupė tuzinas priežasčių, verčiančių galvoti apie emigraciją. nors dabar aš dar noriu pagyventi čia, lietuvoje, bet dabartinėmis tendencijomis man čia ne vieta, o patriotai arba emigruos, arba išmirs kaip dinozaurai. objektyvios ir subjektyvios priežastys, savaitės kliuviniai ir laisvalaikio važiavimai kursto laužą.

  • nors nieko prieš rudenį aš neturiu, jis netgi man patinka, bet su mano negerėjančia kojų sąnarių būkle man senai reikėjo gyventi ten, kur nelyja į 5-is metus kartą, nebūna neigiamos temperatūros, o sniegą rodo tik per televiziją.
  • grandmobilaus operatoriaus įprasti fail’ai, kai negali sim kortelės už 1 lt parduoti ir sugeba nepilnas sąskaitas atsiųsti. kažkodėl aš juos suprantu – sunku žvaigždėms spindėti.
  • policininkai gabena kontrabandas, aplinkui beveik visi rūko minsk cigaretes, o likę pareigūnai nešioja rožinius akinius. valdžios organams sunkiai sekasi suvaldyti šešėlinį verslą ypač kai tai yra daroma jų kabinetuose, tikėtina, kad ir pačių organų pagalba, ypač seimo aktyvistų.
  • dviratis – mankšta sielai ir kūnui, bet didėjantis nishiki ir cube gatvėmis riedančių žmonių kiekis, byloja, kad daugelis jų remia vagis tyčiomis ar per neapdairumą. teisėtvarka toliau snaudžia, o skelbimų lentos sausakimšos nuo tokių dviračių gausos ne tik mažmena, bet ir didmena.
  • automobilių vairuotojai, kurie važiuoja degant jau nebe geltonam šviesoforo signalui, o raudonam; girti policininkai už vairo, didelis nelaimių skaičius pėsčiųjų perėjose.
  • lietuviška žurnalistikos parodija persiorientavo į kriminalinių naujienų ir nesėkmių tiražavimą, negalvodami apie tokių naujienų įtaką visuomenei. px visomis kalbomis yra px.

situacija panašėja į tokią, kad likti čia darosi pavojinga.