magnetinis rezonansas

aprašysiu savo apsisprendimo kelią, kaip aš priėjau iki to, kad sėdžiu dabar hialurono rūgšties injekcijų subadytomis kojomis.

1. priežastys ir nežinojimas

nepabijosiu pasakyti, viso to kaltininkas yra dviratis, mano nežinojimas ir užsispyrimas.

1.1. dviratis, kaip laisvalaikio ar susisiekimo priemonė, saikingai naudojant, dėl fizinio aktyvumo yra labai geras dalykas širdžiai ir kojoms. keletą metų atmynęs pedalus ir pabandęs sudalyvauti vienose-kitose varžybose, supratau, kad mano fizinis pasirengimas yra ženkliai nepakankamas, o vėliau susivokiau, kad dalyvauti varžybose reikia tik su tam tikra technika. laisvalaikis, bendraminčiai, per petį patapšnojimas ar skatinamieji riksmai varžybų metu yra tikras narkotikas, kuriam ne kiekvienas žmogus gali atsispirti. neatsispyriau ir aš, todėl dviratis greitai įsiskverbė į mano gyvenimą ir pradėjo užiminėti vis didesnius laiko klodus.

1.2. nežinojimas. didėjant ant dviračio leidžiamam laikui, vien sukti kilometrus ypatingai didelės naudos nėra, todėl laisvalaikio riedėjimas iš pradžių tapo užuominomis į treniruotes, o vėliau – lengvomis ir sunkesnėmis treniruotėmis.  sunkus fizinis aktyvumas ir dažnas prakaito liejimas įtakoja fizinius rezultatus, o treniruojantis su netinkamai sureguliuotu inventoriu tai garantuoja traumas. taip buvo ir man, kai dėl nežinojimo atgal atsitraukiau dviračio balnelį per 1-2 cm, ko užteko, kad kojose įvyktų neigiami fiziologiniai pokyčiai. to rezultatas – 3 mėn. vaistų sąnariams gėrimo (geriu ir ligi šiol), 2 mėnesiai be dviračio, vėliau ilgas kankinimasis trumpose distancijose ir be didesnio jėgos naudojimo. dar vėliau dėl tų pačių priežasčių – vilniaus velomaratono 2011 distancijos nebaigimas dėl skausmų kojose. nežinojimo pasekmės – sugadintos abi kojos, viena daugiau, kita – mažiau.

1.3. užsispyrimas geriau, greičiau važiuoti buvo atsakymas į klausimas „taip, man to reikia“. lengvas pasivėžinimas jau nebedžiugino, o ego „negi aš skystas“ padarė savo juodą darbą. atvirai – dabar pasielgčiau lygiai taip pat, tik gaila, kad mano sprendimo pasekmės atsirado labai greitai, todėl nespėjau laiku to sukontroliuoti – neprotingas sprendimas, bet gyvenimas yra tik vienas duotas.

2. gydymas ir tikėjimas

o gydytis teko, nors tai yra laikui imlus procesas. atlikau abiejų kojų magnetinio rezonanso tyrimus (mrt), ne kartą buvau pas traumatologą-ortopedą. iš tiesų mane ribojo skausmas, kurio šaltinis ne sąnariai ar meniskai, kurie pas mane taip pat yra ne idealios būsenos, o kelio girnelė, kurios trynimasis bei prastas tepimas ir sukelia skausmą. pradėjau su croma synotabs, o vėliau universal animal flex, bet jaunystė nesugrįžo ir atgal net neatsisuko. žinoma – kasdienės mankštos ir važiavimas tik su ortopediniu girnelę centruojančiu įtvaru davė pastebimą rezultatą, kuris leisdavo tik prailginti mano treniruočių kilometražą, bet problemos iš esmės nesprendė. tikėjau ir dabar tikiu, kad reikia elgtis apdairiai ir racionaliai, nors dažnai tas nekantrumas mus murkdo molio liūne, bet valią reikia ugdyti.

3. gydymo paieška

nors pažįstu žmonių, kuriems mano paminėtos tabletės padėjo, man, iš esmės, tai buvo tik moralinė paguoda, viltis ir tikėjimas, t.y. placebas. konsultuojantis su medikais gydymo variantai buvo 2: mažinti sportinį aktyvumą su dviračiu, arba į sąnarį (mano atveju į abu) leisti hialurono rūgštį. pirmasis neargumentuotai man netiko, tad liko sekantis. internete yra nemažai informacijos apie sąnarių gydymą hialurono rūgšties injekcijomis, nors pacientų atsiliepimų beveik nėra. gydymas, kai iš vieno reikia pasirinkti vieną, atrodo paprastas, jeigu ne jo kaina.

tęsinys