maistas

kai pradedi periodiškai susidurti su maisto virškinimu, iš pradžių numoji į visa tai ranka, nes draugams ir aplinkiniams viskas tvarkoje – kemša aštrias picas užsigerdami coca-cola ar sprite ir laimingi sau gyvena. pirmas kartas nurašomas ant blogo maisto, t.y. seno, antras kartas ant atsitiktinio sutapimo, trečias – ant nuovargio ir pan. bet situacijai nesikeičiant tenka eiti pas medikus ryti žarną (endoskopinis skrandžio tyrimas) ir klausyti rezultatų, kurie tikrai negali būti man skirti. tiesa žiauri. diagnozė, išvados, rekomendacijos, prevencija ir gyvenimo būdo keitimas. aš mėgstu sakyti, kad

maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų.

sunku kovoti su malonumais, nes taip jau yra, kad beveik viskas, kad teikia malonumą, yra žalinga (bet apie tai kitą kartą). maistas, gėrimai, dažnumas – trys pagrindiniai akcentai būti pripūstu pilvu ar jaustis žvaliai. su laiku prikimšto pilvo malonumą pakeičia saikingo maisto kiekio patalpinimas į skrandį ir gera savijauta, bet čia kelias netrumpas, nes aš vis dar valgau akimis. taigi va, tai ką mėgau, medikai pasakė šiukštu, o kai kuriuos gėrimus aš ir pats supratau, kad verčiau juos pamiršti savo valgiaraštyje.

  • coca-cola, originalas ar generikas, ar bet kuris kitas gazuotas limonadas, beveik visi jie man beprotiškai skanūs ir labai trokštami karštą vasaros dieną. gėrimas kaip gėrimas, jeigu ne 2 savybės – burbulai ir cukrus. burbulus dar galima nuvėdėti, bet su cukrais pašalinimu jau striuka. po varžybų ar ilgos treniruotės leidžiu sau atsigerti, nes jaučiu kad kraujyje būna nukritęs cukraus kiekis, bet tai iš esmės – cukrus yra blogis ir apie tai daug medžiagos internete.
  • mano taip mėgiama juoda arbata, ir ypač čefyras, neigiamai veikia skrandžio aplinką, todėl persiorientavau į lengvas arbatas, kartais net ir tą pačią juodą. stipri arbata yra stiprus dirgiklis, o taip atrodo neplautas juodos arbatos puodelis, tai galima tik nutuokti, kas darosi skrandyje:
  • man visada patikdavo pienas, ir kuo jis riebesnis, tuo man būdavo skanesnis. jeigu pirkdavau, tai ne silpnesnį kaip 3,2%. pusė litro pieno iš karto – būdavo vieni juokai. ir dabar taip galėčiau, bet prie to pusbutelio dar reikėtų pusdienio virškinimai, blogos savijautos ir išpūsto pilvo. ačiū, bet ne. be to, pienas yra gan kaloringas.
  • gazuotas mineralinis vanduo – kalis, magnis ir kiti mineralai, bet čia vėl burbulai pakiša koją. pradėjo rastis negazuoto mineralinio vandens, bet dėl neskanumo nevartoju.
  • obuolių sultys – visiška kalorijų bomba ir viena stikline sustoti neina.

ir dar stengiuosi laikyti šių taisyklių:

  • pavalgius iš karto negerti, išgėrus iš karto nevalgyti;
  • neprisigerti daug vienu metu;
  • nemaišyti skirtingų gėrimų vienu metu;
  • negerti prieš ar po vaisių vartojimo.

 

vakare mintys apie mankštą būna greitai nugesintos, o mankšta prieš miegą arba būna gėdingai trumpa, arba pilnu pilvu sėdint ant puodo. teiginys apie vieną alaus prie vakarienės būna sudegintas ant laužo dar neįpusėjus skardinei, lygiagrečiai traukiant lėkštę arčiau savęs. rusenanti viltis sumažinti pilvo apimtį dar gyva, kuria niekas netiki ir negirdi. tas reikalas man tolygus pagalvės kimšimu vištų pešimo sandėlyje. metafora apie sukimo lanką man šiuo metu kaip tik. ėdalą pradėjo skrandis riboti, nes kai pakelia rankas į viršų argumentų jam aš nebeturiu. problema sprendžiama netinkamiausiu būdu gelbstint ir fermentams – pro(re)gresas. alus įdomus vaistas – mažais kiekiais įmanomas, normaliais – nesaikingas. tų 2-ų dienų labiausiai man gaila, nes per tas valandas galima ne kartą pamiegoti, pakakakoti ir dviratį pamurzinti. bli@t, reikia eiti miegoti, nes berašydamas šaldytuvą nusiaubsiu.

kad ir kokie būtų skanūs saldumynai, iki dešros jiems vis tiek toli. atrodo, mėgaujiesi skoniu burnoje, bet vis kažkas nedžiugina, bet yra, kas džiugina.

  • skanūs tie tarybinių laikų saldainiai „nomeda“, bet akis traukia dešros kvapas su agurkais, kurių skonis sugeba ilgam išlikti burnoje, o tarp dantų likę dešros likučiai yra ilgai grojantys lyg už žiaunų užkištas tabokas.
  • atrodo, kad jau esu pilnas, bet kiek pasėdėjęs randų jėgų su grietine pribaigti paskutines keptuvėje paliktas netilpusias bulves. brandus ir paprastas kaip 3 kapeikos patiekalas, bet be galo mielas ir beprotiškai skanus. patiekiamas su stikline pieno.
  • aš nesu didelis silkės mėgėjas, bet nėra skanesnės silkės už silkę pataluose ir silke su keptais svogūnais ir pomidorų padažų. greitai bus silkių fiesta, laukiu nesulaukiu.
  • o pomidorų salotos su svogūnais ir grietine yra best ever po kitų skanių salotų. vien svogūnų kvapu po to gali būti gyvas. bet tos salotos netinka su keptomis bulvės, vartojama tik su juodas duona.
  • nesvarbu, koks pagiringas ar blaivus būtų rytas, nėra nieko skaniau už kiaušinienę su pienu. be konkurencijos. o jeigu ryte nėra nei kiaušinių, nei pieno su kiaušiniene, tada nepamainomas dalykas yra pepsi-cola.

tik tabletės neskanios, net ir tos, kurios gerina virškinimą. šitą dopingą aš turiu užantyje.

mums neišvengiamai tenka miegoti ir čia mūsų niekas neklausiame, norime mes to, ar ne. nors šį bei tą mes rinktis, vis tik, galime – ar miegoti šūdo prikimšta subine, ar miegoti kojas ant pagalvės padžiovus, ar pakeliui link patalo netoli vonios kambario. netgi ir žinodami savo būdą mes prieš statybas nepagalvojame apie šildomas grindis kelio trasoje. tas nepakartojamas malonaus pasirinkimo ir pergalės skonio jausmas, bet kalbant apie skonį, prieš miegą kur kas smagiau yra pačepsėti kažkuo skanaus lyg dopingu sapnui.

taigi, štai tokius skonio burnoje prieš miegą variantus aš paminėsiu:

  • dantų pasta – refleksas, net minčių nesukeliantis įprotis. neskanus, bet naudingas;
  • mėsa daug kur gelbsti žmoniją, gelbsti ir čia. dažnai užtenka visai nedaug, tik galiuko skrandžio sultims pažadinti, nors prieš miegą reikia migdytis;
  • sūrių patiekalų mėgėjams galima save palepinti snargliais iš nosies – svetimi nehigieniški, bet savi niam niam;
  • nukramtyta lūpa ir tas savotiškas kraujo skonis gali tiesiog hipnotizuoti;
  • o nukramtyti nagai tik patenkina savo ego ir kaip migdomasis neveikia, o tik erzina, nes ryte tek darbuotis su dilde arba eiti į visuomenę kaip valkatai;
  • stiklinė šalto pieno. vanduo ar arbata neduoda to skanaus fermento skonio;
  • na, hhhm, aaaa, subalansuota moterims, kur dalyvauja ir vyras. čia aš nekompetentingas komentuoti;
  • alus su bulvių traškučiais yra teisinga kalorijų bomba ir kas svarbiausia – ilgai grojanti. ypač tinkama nemiga besikankinantiems;
  • tokie kaip aš yra šokolado vergai, o tirpstantis šokolado gabalėlis burnoje yra tiesiog dieviška palaima prieš miegą.

o jeigu norisi išsimiegoti, prieš miegą maitintis nereikėtų.

mėgstu saldumynus, nors žinau, kad jie kaloringi, bet lyg tyčia juos valgydamas apie tai niekada negalvoju. nenoriu būti vienu iš tų, kurie ieško priežasties sau ir kitiems sugadinti nuotaiką. neneigsiu, pasirinkimo ir apsisprendimo momentas yra sudėtingai neteisingas. sudėtingas jis dėl to, kad niekada nepataikai, todėl ir neteisybė. žingsniuoju pirmyn nuo vienos lentynos iki kitos ir man sunku išsirinkti to vakaro saldumynų karalių. svarbu paminėti ir tai, kad pasirinkimas visada būna niekam tikęs: nusiperki sveriamų šokoladinių saldainių,  o juose įdaras kietas. pasirinkus šokolado plytelę pasirodo, kad norisi ne jos, o paukščių pieno saldainių. ir taip toliau. o banalybės nenuvilia – saldainiai rafaello ir dėžė šokoladinių saldainių, blaivių saldainių. gurkšnojant alų natūralus klausimas – o kur gi alaus skonio saldainiai prie žuvies skonio kiaulienos, ar mėsos skonio baklažanų.