merfio dėsniai

įprasti ir natūralūs dalykai neblaško dėmesio ir nėra tikslo jiems skirti abejojančias minutes. pastebėjimai savo ruožtu yra vertingi ir niekam neįdomūs, bet kartais verta įamžinti interneto tinkluose tuos asmeninius faktus, idant vėliau būtų galima tą sąrašą papildyti.

  • na kas man gali pasakyti, kodėl čiaudulys dažniausiai susideda iš dviejų čiaudėjimų. pirmas – kontrolinis, o antrasis – erzinantis, lyg rytinio žadintuvo dusinimas pagalve.
  • merfio dėsnių tvirtumas kaip visada aukštumoje, todėl ilgoje kelionėje visada būna tų kelių kilometrų perteklius, kurie išvirsta į balionų iš šlapimo pūslės pūtimą. ne tas žodis kaip tvanku akyse ir pikta dėl tų kelių neperteklinių stovėjimo aikštelių genocidą lietuvos keliuose.
  • siūlau dažniau atkreipti dėmesį į lifto poziciją. svarbu nesigąsdinti ir savęs nejautrinti.
  • šlubas ir traumuotas, bet tik užtenka gydytojui pasakyti, kad esi sveikas, jau po kelių minučių bėgioji futbolo aikštėje ir gainioji kamuolį. vaikystės pavyzdys: kol nematai nubrozdintos rankos, tol jos neskauda ir ašaros nerieda.
  • ramybės popietė prie technikos su miegančiu katinu, bet tik užtenka į lovą susipakuoti naktiniam sapnui, tuoj prasideda naktinis veiksmas: kampų krapštymas ir turto inventorizacija.

kažin, ar dažnai susimastome, kiek tą akimirką pavyks sutikti ateityje ir ar ji yra vienintelė. gyvenimas, lyg gebėjimas eiti, neverčia mūsų galvoti, kodėl taip vyksta, kodėl būna vienaip, o ne kitaip. keista, bet yra dėsningumų, kurie beveik nebūna pavieniai ir tai nuo mūsų nepriklauso.

nepavyksta čiaudėti tik vieną kartą. lapai nuo medžių po vieną nekrenta. primena merfį.