gydausi nuo gripo, peršalimo ir pagirių

paskelbta: Sausis 21st, 2015 | autorius: bbzn | tema: miegas, poilsis, sveikata | žymos: , , , , , | 2 komentarai »

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.


nesigavo

paskelbta: Lapkritis 4th, 2013 | autorius: bbzn | tema: gyvenimas, miegas, rytas | žymos: , , | 2 komentarai »

šiandien katinas buvo amžinai alkanas, o mane smaugė miego stoka. nors šiaip aš miegu kietai ir trukdžiai manęs neįtakoja, bet ši naktis, panašu, šiaip sau. pirmas prisėdimas prie laikrodžio rodė 2 valandas su kažkiek tais, kai aš tikėjausi pamatyti bent penkias. nors rytas buvo dar toli, savijauta nebuvo perspektyvi. man pasivarčius, ant kojų katinas gaudė kaifą ir ignoruodamas mano brazdėjimą abejingai pūtė sau į baltus ūsus. nors kažkas gerai miega, naktimis ir dienomis. prisnūdau pirmą kartą. vėliau dar kėliausi orlaidžių uždaryti, nes vėjo švilpimas jau nuo langų buvo permigravęs į mano galvą. penktos valandos žadintuvas miegojo net ausų nejudindamas, iškamuotas mano naktinių sapalionių. šią naktį buvo joga bandant atrasti patogiausią miegojimo padėtį. patikslinant – greičiausiai migdančią tarp visų įprastinių.

rytinės svarstyklės rodė skaičius paklaidos zonoje, tai nuotaiką pakėlė bent tai, kad per naktį papildomais kilogramais nebuvau užburtas. arbata pakeliui į darbą buvo be medaus, todėl teko įkyriai kiurksoti anapus automobilio stiklo. šlapia tuštybė už lango.


silpnavalis žadintuvas

paskelbta: Birželis 8th, 2013 | autorius: bbzn | tema: miegas | žymos: , | nekomentuota »

6:30 mano žadintuvo nestebina, o mane stebina tie žmonės, kurie tokiu metu jau post’ina į forumus. žadintuvu aš nesistebiu, nes niekada tokiu metu neatsikeliu, nes negirdžiu to silpnavalio šūkavimų (mieganti ranka judesyje link skambučio išjungimo). džiugu, kad ranka manęs tada nežadina. vėlesknės žadintuvo revoliucijos būna greitai nuginkluotos maksimaliai pastangų įdėjus tik apsivertimą ant kito šono. garantuoju, miego monopolija. vakarinės priešmiegės mintys apie sporto stovyklos dienotvarkę iš pat pradžių trenkia utopija, o rytais sėkmingai nuo 6:30 dūžta į šipulius. panašu, kad tą reikalą sinchronizavus su skalbyklės darbo pabaigos garsiniu signalu, jėga įgautų masiškumą, nors abiejų kojų iš lovos iškėlimas viso labo yra tik miražas. kelių žingsnių mankšta ir ląstelių genocidas tik dar labiau stiprina lovos jausmą – dar nepasiekus pagalvės akys jau skendi tamsoje ir burnoje kaupiasi malonumo seilės, greičiausi iš visų pasiekiančios pagalvės užvalkalą. aš neimlus rytiniam budinimui, o popiečio miego žadintuvas mane kur kas labiau motyvuoja eiti velniop iš lovos.

miegu testuoti.


naktinis pasikiškiakopūstėliavimas

paskelbta: Birželis 5th, 2013 | autorius: bbzn | tema: bėgimas, laisvalaikis, miestas, naktis | žymos: , , , , | 2 komentarai »

pietų miegas yra pigiausias man žinomas dopingas. barzdai vis baltėjant ir norint suderinti darbą, kažkokį laisvalaikį ir aktyvų nepoilsį, tenka gudrauti. vienintelis šalutinis to užsiėmimo rezultatas yra tas, kad vakarais, net ir gerai nusilesus, nesinori miegoti. be abejonės, teisingiausias to sprendimas yra eiti link sapnų karalystės, bet nuspėjami pasirinkimo keliai nežavi gyvenimo. jei ne rytinė 8-ių valandų priklausomybė, būtų galima kur kas plačiau improvizuoti naktinį užimtumą, bet gyventi iš kažko juk irgi reikia.

naktinis miestas svaigina ir užburia. prieš vidurnaktį visuomeninis transportas stotelėse atsikrato paskutiniais naktibaldomis, kurie greitai ištirpsta naktinėje gaivoje. jie nėra įkyrus, tik trukdo mėgautis bėgimu. tyloje nervingai trūkčioja šviestuvų lempos, kelininkai teplioja juostas ant duobėto asfalto, o medžių vainikų šešėliai gražiai gula ant šaligatvio trinkelių. nedrumsčiant harmonijos pulsas apribotas iki 130 dūžių per minutę, kad nedūstant būtų galima mėgautis gyvenimu. šviesoforai neįkyriai žvaigždėms mirksi savo įvairiomis spalvomis, kurios atsiliepia savo nenuspėjamu žybčiojimu kartu su debesimis regzdamos jiems pasalą. vietomis apniukęs dangus generuoja vėsų vėjelį ir raminančiai judina medžių šakas, kurios nori nuo kojų paslėpti bėgimo takelį. lengvas kojų šlepsėjimas nereikalauja didelių fizinių pastangų, bet alkis su laiku vis stiprėja. gero po nedaug, todėl nereikia gadinti malonumo, nes mankšta taip pat turi savo laiko limitus.

naktinis prasiblaškymas, trūko tik neįkyraus lietaus krapnojimo.


išvėdinti garsą

paskelbta: Gruodis 2nd, 2012 | autorius: bbzn | tema: gyvenimas, mintys | žymos: , , , | nekomentuota »

kambaryje pulsuojančiai, lyg sinusoidė, dainuoja šaldytuvas, kuris kelis užėjimus mane žadino, o vėliau perėjo į migdymo etapą. už sienos pradeda bruzdenti gyvybė nepataikanti į šaldytuvo taktą. taip gera būti malkai ir šiltai lovoje gulėti, bet nenusičiurkšti negaliu. prie to pačio atsidarau orlaidę, į kurią netelpa sugyventinis šaldytuvas. kitoje lango pusėje skersvėjis mėgavosi garsu ir jį traukte traukė iš patalpos lyg užstrigęs siurblys. aš palengvėjau ir negirdėjau besipildančio tualeto bakelio vandens garso, tik jau už lango girdėjau kaimynus.