mintys

neretai pasitaiko, kad pradėjus skaityti knygą, kurioje yra minima žiema, aš grįžtu į savo prisiminimų žiemą. ir dažniausiai mano prisiminimai prasideda ir baigiasi tuo pačiu kadru. aplink balta, krenta snaigės, o man liūdna. liūdna dėl to, kad tų potyrių ir tų jausmų man nepavyks pakartoti ir kad man nepavyks grįžti atgal ir būti laimingu tame rate aplinkybių. skaudu ir liūdna, kad laikas griauna dabartį ir man nepavyks vėl būti tuo mažu vaiku, kuris gyvena snaigių ir naujametinio karnavalo šurmuly. man liūdna, kad tai jau praėjo ir aš nespėjau dar bent vieną kitą minutę tuo pasidžiaugti, nes aš nežinojau, nesuvokiau kad tai daugiau nebegrįš. nebegrįš mano vaikystė, mane supę žmonės, kurių dalis tiesina nugaras po velėna, nebegrįš tas vėjavaikiškumas ir tų aplinkybių nesuvokimas. aš be galo ilgiuosi praeities, atskirų kadrų, mokyklos, vaikų, patvinusių gatvių ir pavasario rytais užšalusių balučių. taip, aš nostalgiškas žmogus ir prisiminimai mane graudina. praeitis yra tokia, kokią prisimenu ir aš neturiu galimybių jos pakeisti, nors dabar aš norėčiau į ją grįžti. aš tyliai pyksta ant savęs kodėl aš tada nemokėjau gyventi ir mėgautis tomis žaviomis akimirkomis, kurioms laikas negailestingas. žmonės, kurių niekada daugiau nesutiksiu ir vėjas, kuris nekedens mano vaikystės praleistų akimirkų.

tokių stop kadrų nedaug, bet jie man jautrūs ir brangūs. gaila, kad daug ko aš neprisimenu, o labai to norėčiau.

sakoma, kad žmogaus kantrybė yra begalinė, bet net ir ji turi ribas. mėgiami bėgimo bateliai privalo būti netinkami pėdai, nes tinkami arba per pigūs, arba šūdinai populiaraus brand’o. žmonės skaito daug knygų, gal 2 per dešimtmetį. mano lova pagriuvusi, knygomis parėmiau čiužinį, tai teoriškai aš skaitau kas naktį. tas keistas vėlavimo į darbą jausmas – kuo ilgiau vėluoji, tuo geresnė nuotaika. indų neplovimas tampa naujų indų pirkimo įpročiu. beveik kaip su kojinėmis, tik jų asortimentui reikia didelio kiekio, tame periode įjungiama skalbimo mašina. vienas iš geresnių trenerių yra tinkama muzika, vien dėl to, kad nesugeba užpi$ti kaip gyvas. antroje vietoje, ko gero, yra gamta. na, ir žinoma, internetas. talentingi sportininkai sensta ir talento pradeda trūkti, o tie pensionieriai, sunkiai ir nuosekliai dirbantys, lėtai juda į priekį. kai rytai pradeda ankstėti, o darbo savaitė trumpėti, tai yra užuomina laikui. gartraukio kabinimas trunka 3 valandas.

gimtadienio sveikinimai facebook’e yra prievolė, nors kita vertus – kam tai rūpi. kaip tik nesenai prasitryniau iš kalendoriaus visokius gimtadienius, kurių nei švenčiu, nei esu kviečiamas. bet ir neičiau iš tiesų. pareiga ryte keltis ir naviguoti nėra pareiga, nes galima uždėti vieną daiktą ir verstis ant šono šašlykų sapnuoti. rūpestis – so so, žiūrint kam. galima rūpintis artimaisiais, bet rūpintis kitais nereikėtų. visi mes esame pilnapročiai ir pilnamečiai, rankas kojas turime. kaltės jausmas irgi nenormalus – gailėtis kad laiką skyrei sau (tikrai taip) nereikėtų. tikslinant sąvoką „sau“ į ją ne daug kas įeina. atspėk ką aš pagalvojau ir ko aš noriu – nesubrendimo požymis. aš nenoriu šūdinai jaustis matant kad man skambina persona x, todėl tai prievolė. juk aš niekam nieko neskolingas, o darbas yra tik mainai.

jei negerbi savęs, tai negerbi ir kitų. norai yra nesuderinami su darbu, bet darbas yra priemonė jiems realizuoti. aš negeriu tablečių, tik vitaminus. geriausia planavimo priemonė yra pakrautas telefonas. suplanuotame gyvenime nėra laiko gyventi. turiu 2 šaldytuvus – baltą ir šiukšliadėžę. naktinio darbo privalumas yra tyla, o trūkumas – darbas nuo 8:00. greičiausiai perdega brangiausios lemputės. lietus po kapišonu nelyja. pareigomis kvailumo nenuslėpsi. slyvos vakare gali prisidėti prie vėlavimo ryte į darbą. savos nešvaros nesimato. namie pagrindinis darbo įrankis yra internetas, o garaže – distancinis vartų pultelis. lipimas kas antrą laiptą įgavo naują formą, pavadinimu „niekas nemato“. aukštakulnių spalva  prie skalbyklės yra nesvarbi.

mane apniko dvejonės, negaliu nuspręsti, 2 valandos dienoje yra daug, ar mažai. galvoju kažkaip vat taip:

  • jeigu ryte, tai nedaug, po darbo atrodo nemažai, bet ne daugokai;
  • 2 valandos viršvalandžių – 2 valandomis trumpesnis miegas ir 2 valandas skaudanti galva;
  • 2 valandas skaudanti galva yra labai daug!
  • valanda ryte ruošiantis į darbą + pietų metas = laikas, kurio neskaičiuojame;
  • valanda ryte ir valanda po darbo – 10 valandų darbo diena;
  • 2 valandos gryno laiko ir valanda joms pasiruošti – jau daugokai;
  • po darbo 2 valandos – sugadintas vakaras, nes po jų daugiau niekam nelieka laiko;
  • 2 valandos pietų metu iš kurių viena pietų sąskaita – darbui lieka 4 valandos;
  • nešiojamojo kompiuterio 2 valandų baterijos laikas neatrodo įspūdingai;
  • 2 valandos miego yra geriau nei būti be miego;
  • 2 valandos papildomo miego yra 4 valandos papildomo miego.