mokslai

praeitą savaitę rašiau apie pasaulinį aukštųjų mokslo įstaigų vertinimą, o šiandien mintis užkliuvo už brangiųjų lietuvos grandų, visaip išliaupsintų, o mano asmenine nuomone skirtų „neįgalių“ super-duper vadovų pinigams įsisavinti – ism vadybos ir ekonomikos universitetas bei baltic management institute, aka bmi. dar gerai pamenu ism reklamines kampanijas apie tarptautinę magistrantūrą, kai gauni ne tik lietuvos diplomą, bet ir bi norwegian school of management popiergalį. todėl atnaujinau lietuvos universitetų sąrašą, į jį įtraukdamas ism, bi norwegian school of management, o bmi visai sąraše nėra – matyt dėl per aukšto statuso. tai ko gi vertos ism ir bmi studijos? žiūrime ką turime:

  • ism pasaulinis reitingas yra 6847, kai mykolo romerio universitetas užima 2973 vietą, palyginimui vilniaus kolegijos vieta – 6117;
  • ism partneris norvegijos bi norwegian school of management užima 1508 vietą, kai tuo tarpu už jį aukščiau yra vdu su 1348 vieta, o žemiau šiaulių universitetas – 1950 vieta;
  • bmi vertinime visai nerastas.

kaip atrodo visų lietuvos aukštųjų mokyklų išsidėstymas, galima rasti čia. nežinau, kaip kitiems, bet man natūraliai kyla tokie klausimai:

  • kam mokėti nemažus pinigus už tokių įstaigų mokslą?
  • kokia jų mokymo kokybė? – net ir „paprasti“ lietuvos universitetai savo krepšelyje turi dalykų anglų kalba dėstomų ne lietuvos specialistų;
  • ar verta vien dėl anglų kalbos mokytis ism ar bmi? – o gal čia taip pat tik mitas, kad dauguma dalykų pas juos dėstoma anglų kalba ir ne lietuvos specialistų?
  • kokia nauda iš norvegiško diplomo, jeigu jo toks lygis? – ar lietuviams reikia tik pasimaivyti nevietiniu popieriu, nesvarbu, kad jo vertė yra abejotina?

žinoma, visada galima ginčytis, kokiais kriterijais buvo remiamasi šiame vertinime, o gal verčiau pagalvoti, kurią mokymosi įstaigą pasirinkti savo paties tobulėjimui?

liepos mėnesį buvo atnaujintas pasaulio aukštųjų mokymo įstaigų (universitetų) pasaulinis reitingas. pirmąsias vietas laimėjo jav, ką parodo ir top 200 universitetų pasiskirstymas pagal žemynus:

lietuva savo vertinimu patenka į pirmąjį tūkstantį, o iš viso buvo vertinta daugiau kaip 20.000 mokymo įstaigų. lietuvą lyginant su latvija ir lenkija mes atrodome gana padoriai – už lenkiją beveik 200 pozicijų atsiliekame, o latviją panašiu pozicijų kiekiu lenkiame. estija mus ženkliai – aukščiausiai jų įvertinto universiteto pozicija net 187. geriausiai įvertintas lietuvos universitetas yra kauno technologijos universitetas (ktu) ir užima 803-ią vietą. nuo ktu 81 pozicija atsilieka vilniaus universitetas (vu), o trečiasis – vilniaus gedimino technikos universitetas (vgtu). šiaulių universitetas lenkia klaipėdos universitetą ir kai kam tai atrodo keista, o vilniaus pedagoginis universitetas su mykolo romerio universitetu velkasi gale. palyginimui pateikiu ir lietuvos kaimynų bei lietuvių pamėgtų šalių geriausių universitetų palyginimą.

metafizinė gelmė, empiriniai tyrimai, transcendentinė tikrovė, plynaukštės viršūnė, apraiškų malda, saulės atokaita, giminės konotacija, gyvenimo kvintesencija, kontempliacija, judinti žvaigždes, būties akimirka, privilegijuota patyrimo zona, laiko lopinėlis, mitopėjos pasaulis, negatyvumo neigimas, žmogiškas dvasinių jėgų įasmeninimas, projektuoti į pasaulį, prarasti tapatybę, prasmės kalvė, vientisa visuma, sąranga, antologija, savastis, antropocentrizmas, kūrinijos esatis, sinkretinės praktikos, dvasios kokybė, diskursas, neišsakyta filosofija, pasaulio slėpiningumas, aparteido sistema, psichosomatinis gydymas, patriarchališkas izraelitas, ikonolatriškas, konotacija, kliauda, psichomechanika, monoteistinė religija, antagonizmas, substancija, dvasinio psichosomatinio gyvastingumo lygmuo, ekumeniškas, holizmas, egalitarinės jėgos, visuotinis maldos imperatyvas, sekuliaristas, sąmonės paribys, pirmapradė duotybė, malonės apstybė, aliuzija.

žodžiai iš knygos „malda pasaulio religijose“, denise lardner carmody, john tully carmody.

nors saulė jau ir nusileido, bet raktai į namus įleido. šiandien ryte sužinojau, kad rytoj turiu 2 koliokviumus universitete, todėl šiandien visą dieną skaičiau medžiagą. koliokviumai bus iš šių dalykų:

antrojo dalyko ryte skaičiau, po to visą laiką skyriau 1-ojo dalyko skaidrėms ir medžiagai skaityti. ~8 val. praleidau prie tos medžiagos, išgėriau ne vieną puodelį arbatos, vėliau jau coca-cola naikinau, nes arbata pabodo, bet vistiek teko namo parsinešti 20-imt lapų medžiagos. namuose atsidariau alaus butelį, tai net pusės jo nespėjau išgerti, kai visa likusi medžiaga jau buvo perskaityta – štai koks magiškas yra alaus poveikis mokslui. iš darbo važiuodamas namo svarsčiau, kad atpalaiduojanti aplinka ir nesusikaustymas, ramus požiūris į esmę leidžia labiau susikaupti ir geriau pasiruošti atsakingam momentui, šiuo atveju – koliokviumams. atsipalaiduoti yra teisingas žingsnis link sėkmės, o vieni tai daro sportuodami, kiti garsiai klausydami muzikos arba prieš miegą išgerdami bokalą alaus (aš nusipirkau net 10 vnt. tų bokalų, bet vargu bau ar per vieną šį atsipalaidavimą viską suvartosiu – buvo akcija alui, todėl būtų buvusi nuodėmė nusipirkti tik 1-ą butelį prieš miegą).

besimokinant tarpkultūrinę komunikaciją radau medžiagos vienai savo senai nuomonei, netgi galima sakyti stereotipui, moksliškai paaiškinti – apie dviejų žmonių santykius.