paracetamolis

sėkmingai prekybos centrus siaubiantys kraštiečiai neapsieina ir be vaistinių teikiamų paslaugų, kurios įsigudrino savo pirkėjams pasiūlyti tuos pačius pirkinių krepšius kaip ir visos krautuvės. vis daugėjant savitarnos vaistinėms daugumai ne lygis yra pirkti po vieną pakuotę tablečių ar mikstūros, kurios dar ir labai gražios ir puikiai žiūrisi namie gulėdamos ant lentynėlės. namie padariau savo vaistinėlės inventorizaciją ir pasidalinsiu man būtiniausiais nereceptiniais medikamentais:

  • vitaminas c po 500 mg. įprastai vartojamas kai pasitaiko po ranka ir tikslingai vartojamas prieš alkoholio gėrimą, einant miegoti ir ryte atsikėlus. laiko patikrinta priemonė, leidžianti ryte matyti maksimaliai natūralią saulę;
  • saridon arba apap, skirti galvos šviesinimui malšinant skausmą. aš nesikankinu – jeigu skauda galvą, išgeriu tabletę ir skausmas pasitraukia, nes man gaila prarastų valandų ar net visos dienos;
  • aktyvinta anglis arba smecta, kurie padeda tais ypač retais atvejais, kai apsinuodiju maistu ir tais dažnesniais atvejais, kai apsinuodiju alkoholiu. dažniausiai vartojami ryte, gerai išsivėmus ir esant lyg kūdikio silpnumui;
  • naujas mano atradimas – mezym, virškinimą pagerinanti priemonė. man, kaip maisto vergui, mezym padeda greičiau virškinti persirijimo turinį ir per naktį atliekas sėkmingai konvertuoja į šūdą. puikia liekninanti priemonė po rytinio pasėdėjimo ant puodo;
  • paracetamolis gelbsti nuo karščiavimo, mažina temperatūrą ir nėra būtina pirkti su juo brangių mišinių, kai galima pigiai gryno įsigyti;
  • klijuojami pleistrai yra nepakeičiama priemonė susižeidus ar prisitrynus nuospaudą.

visi kiti medikamentai, vaistai, man nėra tokie būtini, kaip aukščiau išvardinti, bet tai nereiškia, kad jie nėra reikalingi.

kadangi esu ne moteris ir klozeto negadinu savo nestoru pasturgaliu, šlapindamasis galiu pažaisti futbolą pisuare ir parymoti apie šlapimo spalvos ištakas. apžvelgsiu gal ir ne visus galimus spalvų atvejus, bet nusipelniusius tikrai paminėsiu.

  • dar kartais pasitaiko tų laimingų lyginių savaitės dienų, kai nuo skaičiaus 4 toliau alaus bokalų skaičiuoti neverta. kaip ten bebūtų, bet tuo metu šūdų ir myžalų fabrikėlis dirba intensyvius viršvalandžius nedarbo metu gamindamas distiliuotą vandenį. taip, taip, nors alaus spalva yra mylimos gerai pažįstamos šviesios spalvos, vandenėlis po kitą galą visada trykšta lyg tyriausias ir skaidriausias gelmių šaltinis. taip ir turėtų būti, nes gerosios alaus savybės lieka žmoguje, saugiai paslėptos lyg kotlečiukai;
  • same shit ir su daug skysčių vartojimu – kuo daugiau geri, tuo reikalas skaidrėja, o procese skaidrėja ir nuotaika;
  • periodiškame mano maisto papildų racione yra tokių preparatų, po kurių galėčiau į alaus statines šlapintis, nes spalva visada tokia pati – šviesaus alaus spalva. būčiau linkęs manyti, kad sudėties komponentai turi poveikį organizmui. turbūt, taip reikia, papildai gi nenuodingi;
  • vaistų vartojimas, ypač paracetamolio, taip pat atlieka dažomąjį poveikį – iš kūno varo lauk prakeikto alaus sankaupas. vis tik yra kažkas bendro tarp alaus ir ligos;
  • geras senai užmirštas badavimo reikalas – po keletos dienų prasideda dažymo sezonas. reikia suprasti, kad bjaurastis filtruojama iš kūno. kaip įprastai – tamsiai šviesios geltonos spalvos.

priminsiu, kad šlapimo tyrimas yra skiriamas inkstų, šlapimtakių ir lytinių organų ligas, taip kad spalvos pokyčiai yra gera indikacija, kuo, dažniausiai, užsiima inkstai.