partijos

pradėjo anksti temti, o rytais jau apčiuopomis tenka ieškoti virdulio jungiklio. periodinis laiko zonos postūmis nervingai jautriam visuomenės sluoksniui žada sudaryti rimtą konkurenciją pilnaties periodams. lietus įsibėgėja ir pradeda vis dažiau merkti kojas, o taip laukiama bobų vasara nieko nebestebins minusine temperatūra, kaip tapo įprasta gyventi rudeninių vėtrų respublikoje.

iš lovos išlipusi koja nepasiekia kažkur po lova esančios dulkėtos knygos, o vakarais nėra pakankamo šviesos šaltinio. parduotuvėje ieškant neekonominės lemputės vietoj jos tenka rinktis ekonomines, bet vienkartines, kapų žvakutes, tik šiais metais – viena daugiau. nors gal ir klystu, dar partijoms reikėtų. papildomos išlaidos šildymo sezonui.

purpurinio kedžio istorija, rodos, yra be pabaigos, kai teismo sprendimai nėra vykdomi, kaip ir istorija su sabonio boteliais neringoje. periodiškai vykstančius teisėsaugos veiksmus su gariūnais ir taksi firmomis belieka vadinti tik politine viešąja akcija, kurios staigus užbangavimas sugeba dar greičiau nurimti ir dingti. vilniaus meras zuokas su žadėtais 6000 lt atlyginimais ir pažadais apie sumažintas šildymo kainas rado argumentų situacijai pateisinti, o vidaus reikalų ministras palaitis pradėjo žaisti myliu-nemyliu žaidimą. liberalios politinės jėgos nevertos mano balso ir dėl kitų jų superinių ministrų neliberaliomis pažiūromis. prezidentė dalia neišku kuom užsiima, bet uodegos į snoro ir fntt reikalus nekiša. snoro istorija man negražiai kvepia ir primena graikų priėmimą į europos sąjungą. o ponia prezidentė koketuoja. prišalo ir uspaskich sprendimo priėmimas, o neva tai naivios ir neva tai aktorės jackaitės nėštumo afera uždaryta gėdingai simboline bauda. bent kaune teisėjai gandonešių įvaryti į kampą atsistatydino.

po viso to kaip ir nelabai yra pagrindo nei tikėti teismų objektyvumu, sprendimų teisėtumu ir teisingumu, o apie pagarbą jiems net nepagalvojau.

tai, ko trūksta čionykštėms kavinėms, tai langai, prie kurių kad ir trumpi pietūs būtų svajingi. ta stovinčiųjų kultūra taip pat nėra įprasta, nes tautiečiams keletos minučių pastovėjimas tolygu psichologiniam smurtui, kaip ir apsipirkimas kitoje gatvėje esančioje parduotuvėje neįsivaizduojamas be automobilio. kramsnoti maistą ir svajingai dairytis pro maistinės langą mane nuteikia svajingai ir ramiai. karšta arbata ilgina minutes, o už lango esanti dinamika veikia raminančiai. langų vertė didžiulė, kai prie jų galima pristumti keletą, mažiausiai keturviečių, stalų, o tie pinigai į pigias kėdės greitai save pateisina. masės valdo, o partijos nepasidalina visi žinome ko.

tarybinis filmas, kur garbės žodis išsprendžia konfliktą. pagalvojus, dabar net tokio išsireiškimo nebeliko. iš žmonių lūpų ir galvų dingusi sparnuota mums indikuoja apie žmonių moralinį degradavimą. pasikeitusi socialinė santvarka ir demokratija atnešė naujų idėjų, kuriomis gyvensime dar negreitai. žmogaus teisių sąvoka tapo juodų darbų alibi, o pareigoms vietos galvoje nebelieka. nenoriu tikėti, kad demokratija yra nedirbant gauti didesnes pašalpas už dirbančius, o darbinantis išgirsti „kokiai partijai tu priklausai?“ šlykštus tos demokratijos atspindys lietuvos politikų veiduose, nes jeigu jiems viskas galima, vadinasi kažkiek galima ir mums. kokio šūdo dabar vertas garbės žodis?

peštynės dėl politinių postų jau senai nieko nestebina, o politinių figūrų partinės orientacijos keitimas yra sumanių žaidimų tarpinis rezultatas, kurį pagrįstai galima lyginti su populiarėjančiais burbuliatoriais. politinės saulės ir giedro minimalaus 4-urmečio sezono nedrumsčia partijų narių ir seimo atstovų įstatymų pažeidimų gausa, atsispindintys mažiau patiklių rinkėjų akių atspindžiuose su kartėlio ir nusivylimo išraiška. bevardžių partijų ringe dominuoja rietenos kai tauta laukia sprendimų priėmimo.

politinės pastilės ir postringavimas apie teisėtus tautos lūkesčius tarp savęs didina prarają, o partijos imasi ir naujų politinių vingrybių savo politinei įtakai stiprinti. tėvynės sąjunga-lietuvos krikščionys demokratai paskutiniu metu pradėjo stebinti ne tik dar esamus savo šalininkus, bet ir visą politinę rinką.

rokas žilinskas, kurį vadinti žurnalistu būtų nepagarba šios profesijos atstovams, konservatyviems lietuvos rinkėjams įrodė, kad gėjams ts-lkd partijoje taip pat gali būti šilta. netradicinė seksualinė orientacija, kurios toleravimas labiausiai tiktų liberalių pažiūrų politinėms partijoms, rado vietą kone konservatyviausioje politiniame lietuvos partiniame judėjime, kuris pasisako už tradicinę šeimą ir jos kuriamas vertybes. ar nebūdamas sportininku gali tikėtis vietos nacionalinėje krepšinio rinktinėje?

uždaroji akcinė bendrovė, religinis judėjimas, politinė partija – visi tokie patys verslo vienetai, siekiantys savo užsibrėžtų tikslų.

tikslas pateisina priemones (kardinolas rišeljė, xvii a.)

bei

tikslas pateisina niekšybę (makiavelis ir jo pasekėjai, xv a.)

tampa pagrindine politinių partijų tylia kryptimi, viena nuo kitų besiskiriančia tik sugedimo laipsniu. tautinis identitetas ir jo kryptingas puoselėjimas, kaip viena iš ts-lkd stipriųjų savybių, atmerktomis akimis buvo sutryptas vardan stipresnės politinės įtakos tikėtinai net 3-jų milijonų gyventojų neturinčios valstybės valdyme. valdemaras tomaševskis, lietuvos lenkų sąjungos narys, kuris savo kalbomis žeidžia ne vieną net ir silpnai patriotišką lietuvį, randa politinį prieglobstį tautiškumu turėsiančioje dvelkti tėvynės sąjungoje-lietuvos konservatorių demokratų gretose, kurios sprendžia partijos judėjimo kryptį. saujelė tremtinių ir politinių kalinių ligotais pensininkų balsais kartu dar gali išgauti kelis stipresnius decibelus, o atmintis apie istorinį palikimą lieka vis rečiau atverčiamose knygose.

skaldyk ir valdyk (senovės romėnų politinis principas)

skaldančiųjų apstu – kazimieras uoka, rokas žilinskas, valdemaras tomaševskis, šešėliniai ts-lkd indėlininkai, religinės figūros. matomai dauguma, nepriklausomai nuo politinės orientacijos, sutaria dėl vieno – politiniai vėjai tautai nepalankūs.