pienas

kai pradedi periodiškai susidurti su maisto virškinimu, iš pradžių numoji į visa tai ranka, nes draugams ir aplinkiniams viskas tvarkoje – kemša aštrias picas užsigerdami coca-cola ar sprite ir laimingi sau gyvena. pirmas kartas nurašomas ant blogo maisto, t.y. seno, antras kartas ant atsitiktinio sutapimo, trečias – ant nuovargio ir pan. bet situacijai nesikeičiant tenka eiti pas medikus ryti žarną (endoskopinis skrandžio tyrimas) ir klausyti rezultatų, kurie tikrai negali būti man skirti. tiesa žiauri. diagnozė, išvados, rekomendacijos, prevencija ir gyvenimo būdo keitimas. aš mėgstu sakyti, kad

maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų.

sunku kovoti su malonumais, nes taip jau yra, kad beveik viskas, kad teikia malonumą, yra žalinga (bet apie tai kitą kartą). maistas, gėrimai, dažnumas – trys pagrindiniai akcentai būti pripūstu pilvu ar jaustis žvaliai. su laiku prikimšto pilvo malonumą pakeičia saikingo maisto kiekio patalpinimas į skrandį ir gera savijauta, bet čia kelias netrumpas, nes aš vis dar valgau akimis. taigi va, tai ką mėgau, medikai pasakė šiukštu, o kai kuriuos gėrimus aš ir pats supratau, kad verčiau juos pamiršti savo valgiaraštyje.

  • coca-cola, originalas ar generikas, ar bet kuris kitas gazuotas limonadas, beveik visi jie man beprotiškai skanūs ir labai trokštami karštą vasaros dieną. gėrimas kaip gėrimas, jeigu ne 2 savybės – burbulai ir cukrus. burbulus dar galima nuvėdėti, bet su cukrais pašalinimu jau striuka. po varžybų ar ilgos treniruotės leidžiu sau atsigerti, nes jaučiu kad kraujyje būna nukritęs cukraus kiekis, bet tai iš esmės – cukrus yra blogis ir apie tai daug medžiagos internete.
  • mano taip mėgiama juoda arbata, ir ypač čefyras, neigiamai veikia skrandžio aplinką, todėl persiorientavau į lengvas arbatas, kartais net ir tą pačią juodą. stipri arbata yra stiprus dirgiklis, o taip atrodo neplautas juodos arbatos puodelis, tai galima tik nutuokti, kas darosi skrandyje:
  • man visada patikdavo pienas, ir kuo jis riebesnis, tuo man būdavo skanesnis. jeigu pirkdavau, tai ne silpnesnį kaip 3,2%. pusė litro pieno iš karto – būdavo vieni juokai. ir dabar taip galėčiau, bet prie to pusbutelio dar reikėtų pusdienio virškinimai, blogos savijautos ir išpūsto pilvo. ačiū, bet ne. be to, pienas yra gan kaloringas.
  • gazuotas mineralinis vanduo – kalis, magnis ir kiti mineralai, bet čia vėl burbulai pakiša koją. pradėjo rastis negazuoto mineralinio vandens, bet dėl neskanumo nevartoju.
  • obuolių sultys – visiška kalorijų bomba ir viena stikline sustoti neina.

ir dar stengiuosi laikyti šių taisyklių:

  • pavalgius iš karto negerti, išgėrus iš karto nevalgyti;
  • neprisigerti daug vienu metu;
  • nemaišyti skirtingų gėrimų vienu metu;
  • negerti prieš ar po vaisių vartojimo.

 

ryte, kaip įprasta, arbatos, daug ir įvairios. vėliau lietaus lašų, šiltų ir vėjo numestų. pavakary skaidraus vandens, bet ne iš krano. išgėriau kolos su ledukais, gundžiausi alaus paimti, bet susilaikiau šį kartą. todėl išgėriau kito alaus, bealkoholinio, 5-ias skardines, o šaldytuve užtikau litrą pieno, kuris prieš miegą puikiai tiko, o božolė nekilo noras paragauti. trūksta tik raugintų agurkėlių,bet šiandien aš noriu miego. dienos skysčių norma su kaupu įvykdyta, kelias dienas galiu tik valgyti, todėl šiandien aš prisigėriau.

buvo metas, kai pienininkai piketavo dėl mažų pieno supirkimo kainų, nuo tada labai lėtai mūsuose pradėjo rastis ūkininkų pieno pardavimo automatai, o man, kaip pieno mėgėjui, tai įdomi ir smalsi naujiena. ne taip senai per televiziją viena ausimi girdėjau, kad kažkurioje lietuvos vietoje jau nuimtas vienas pieno pardavimo automatas, nes jo išlaikymas kainuoja daugiau, negu atnešamas pelnas – ši naujovė lietuvoje kol kas neprigijo ir matyt kad neprigis. man patinka iki parduotuvės, todėl mėgstu lankytis fabijoniškių g. esančioje iki krautuvėje ir kas kartą eidamas į ją žvilgsniu palydžiu ten stovintį pieno pardavimo automatą, nors dar nė karto juo nesinaudojau ir paaiškinsiu, kodėl:

  • aš esu virtualių pinigų vergas, t.y. grynųjų niekada neturiu ir visur naudojuosi banko mokėjimo kortele, todėl atsiskaityti pieno pardavimo automate už pieną man nėra jokių galimybių, o gryninti pinigus ir dar metalo monetomis – papildomas laikas, gaišatis ir terlionė;
  • kaina: 1 litras = 2 litai – nėra pigu kaip kad norėtųsi, nes parduotuvėje 1 litras pieno vidutiniškai kainuoja apie 2,5 lito. pirkdamas pieną iš parduotuvės aš aiškiai matau, kad jis laikomas šaldytuve (bent pirkimo metu), kokia jo galiojimo data, koks riebumas ir gamintojas – man ši informacija būtina pieno pasirinkimo procese, o daugelio iš šių punktų pardavimo automate pasigendu;
  • užpylimo procedūra – kiek mačiau ir supratau, reikia pačiam paimti vienkartinę tuščią tarą, pastatyti lyg „gazirovkės“ lauktum ir po to užsukti – nehigieniška, juo labiau pienui. iš kur man žinoti, ar ta tara iš tiesų švari, o ne pvz. apdulkėjusi, taip pat nesinori ir apsilaistyti pienu ar jį pro šoną prapilti – daug čia veiksmų;
  • koks pieno iš automato galiojimo laikas ir kas man garantuos už jį?

įdomumo dėlei, reikėtų bent kartą pabandyti, kad susidarytų pilnas vaizdas, bet nesinori labai ir apsižioplinti, nes „ką aplinkiniai pagalvos“, bet manau, kad teks, kol ir šio pieno pardavimo automato nepašalino.

po darbų turbūt nieko nėra skaniau, kaip silkė pataluose su pienu – aš jau dabar matau, kaip visi su manimi sutinka ir varvina seiles.

kokie mes esame skirtingi, galima spręsti ir iš šių maisto patiekalų bei jų komponentų kombinacijų:

  • cepelinai su pomidorų padažu (kečiupu);
  • silkė su pienu;
  • šaltas maistas tiesiai iš keptuvės;
  • barščiai su duona;
  • daržovių sriuba su pienu;
  • pieniška sriuba su duona;
  • duona su majonezu;
  • koldūnai su uogiene;
  • kugelis su kečiupu;
  • balandėliai su grietine;
  • bulvės su duona.