posūkiai

kurį tais laiką galvojau, kad vairavimo kultūra lietuvoje gerėja, bet šiuo metu pradedu galvoti kitaip – geriausiu atveji ji stovi vietoje, o realiai, matyt, prastėja. neišvengiamai kasdienė situacija, kai reikia sukti dešinėn ir labai dažnai susiduriu, kad jeigu priešais kitoje eismo juostoje laukia vairuotojas, norintis sukti kairėn, tai dažniausiai jis bandys spėti ir užlįsti prieš tą, kuris suka dešinėn, lyg negalėtų palaukti, kol pirmumo teisę turintis ir dešinėn važiuojantis vairuotojas pravažiuos. tokia situacija dažnai priverčia mane stabdyti automobilį visai ne savo noru, o priverstinai, kad nebūtų nubrauktas mano vairuojamo automobilio priekis ir nachalo dešinys šonas. sprendimas mano yra toks – dešinį posūkį rodyti ne iš anksto, o beveik prie pat sankryžos. sutinku, ne pats geriausias sprendimas, bet mažesnė blogybė iš galimų. o kaip kitaip elgtis?

posūkių nerodymas, palyginus su šviesoforo rodykle sukti kairėn, yra smulkmena.  įvertinus tai, kad vasaros laikotarpiu daugelis atostogauja ar sėdi kur nors šiltoje baloje, tai eismas sostinėje nėra intensyvus, žinant koks jis kas met būna nuo rugsėjo mėn. 1 d., kai vaikučius reikia vežti į darželius, o darbo liaudžiai pasibaigus atostogoms tenka užsiimti darbo reikalais. nežinau, ar tai sutapimas, bet pažeidėjų, nesilaikančių žalios šviesoforo rodyklės sukti kairėn pusėn, matau jei ne kasdien, tai kas antrą dieną tai tikrai. tauta mūsų išskirtinė, visiems gyvenimo atvejams mes turime pateisinamą priežastį, netgi degančiam kaimyno kluonui. kas tokie tie vairuotojai, kuriems pažeisti kelių eismo taisykles yra kasdienybė?

  • pirmoje vietoje – skubantys į darbą, susitikimą, pramiegoję, tiesiog skubantys ir niekur gyvenime nespėjantys, t.y. tie, kuriems, anot jų, taip elgtis yra teisėta.  nesvarbu, kad nustojus mirksėti žaliai rodyklei, dar 2 autotransporto priemonės nudūmė, „spėsiu ir aš“, nes negi aš koks asilas?
  • visuomeninio transporto vairuotojai – jų vadeliojamas transportas yra sunkiasvoris, jiems nebaisu, kaip nebaisu nusispjauti ant keleivių saugumo;
  • greitosios medicininės pagalbos ekipažai – pažeidinėti ket jiems net nereikia mėlynų švyturėlių, o jų vairuotojų dar nė vieno nemačiau prisisegusio saugos diržo;
  • tie, kurie nerodo posūkio sukti, nes paprasčiausiai jie tiesiog kieti;
  • kietųjų grupei dar priskirčiau tūlus lietuvius, dirbančius ir gyvenančius svetur ir į lietuvą sugrįžtančiais automobiliais tų kraštų numeriais – jiems ne tik ant kelių eismo taisyklių taisyklių nusispjauti, bet ir ant lietuvos įstatymų ir gyventojų, o grįžus pažeidinėti taisykles matyt vienas malonumas;

ateis ruduo, sodininkų ir poilsiautojų grįžimo namo metas, kas tada darysis keliuose? gal vienas iš šios problemos sprendimų galėtų būti policininkas netoli šviesoforo stovintis su racija ir matantis jo parodymus, o kiek tolėliau už posūkio – stabdantis ekipažas. kai kurios vilniaus sankryžos yra video kamerų filmuojamos, todėl įrodymų, manau, pakaktų.

nemažai šaltų žiemos ir karštų vasaros dienų praėjo nuo geros iniciatyvos didinti baudas už posūkių nerodymą. policija gerai įsisavino žiūronus, nes taip yra kur kas paprasčiau užsidirbti – valstybei ir sau. anksčiau populiarūs greičio matuokliai, „fenai“ ir lazeriniai, jau keliauja užmarštin, nes jiems reikia metrologijos sertifikatų su galiojimo periodu, kuris netikėtai ir nelaiku baigiasi, matavimo paklaida ir stacionarių greičio matuoklių atsiradimas įtakoja šį sprendimą. neprisegtas diržas, kur nėra jokios paklaidos ir galiojimo laiko – labai paprastas ir lengvas laimikis policijos pareigūnams, automobilį pasistačius tose vietose, kur vairuotojai važiuoja lėtai – už posūkių, viadukų, kelio remonto atkarpų ir pan. bet tai yra gerai, nes kiek pastebiu, net mikroautobusų, sunkvežimių, autobusų ir netgi lengvųjų automobilių vairuotojai važinėja prisisegę saugos diržus, nes minimali bauda už šį pažeidimą – 100 litų, o dažniausiai rašoma vidutinė bauda, kuri yra 150 lt. pinigų suma nėra jau tokia niekinga, kad ją lengva ranka atiduoti. policininkai šaunuoliai, pripratino vairuotojus važiuoti užsisegus saugos diržus, kaip kad kaunas pripratino praleisti pėsčiuosius.

dar viena neišnaudota niša – bauda už posūkių nerodymą, kurią, labai tikiuos, pareigūnai išnaudos, nes čia net žiūronų nereikia. laukiu nesulaukiu tos dienos, kai tam tikra vairuotojų kasta privalės atrasti posūkių svirteles savo automobiliuose, o kiti, tame tarpe ir aš, nekeiksnos priešais važiuojantį vairuotoją už staigų persirikiavimą kitom juoston be posūkio signalo, kas yra tik vienas iš n+k avaringų situacijų nerodant posūkio. kiekvienas savaip pakelsime tautos kultūrą keliuose.

liks dar su priešrūkinėmis šviesomis išsiaiškinti.